Vasaros metas yra nepaprastai malonus. Kiekvienas norėtų, kad šiuo metų laikotarpiu džiaugsmo neužtemdytų jokios ligos ar pavojai.

Jei žiemą mūsų organizmo imuninę sistemą nualina šalčiai bei vitaminų trūkumas, tai vasarą visa tai atlieka saulė. Gaila, kad daugeliui nė motais, jog daug degintis saulėje nėra sveika. Odos įdegis yra apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Ultravioletiniai spinduliai tesudaro 0,5 proc. visos saulės šviesos, tačiau yra atsakingi už daugumą ūminių ir lėtinių odos pažeidimų. Visiems žinoma, kad ultravioletinė radiacija yra žymiai stipresnė vasarą nei žiemą, taip pat vidurdienį, nei rytą ar vėlyvą popietę. Smėlis, sniegas, betonas ir vanduo gali atspindėti net iki 85 proc. saulės spindulių, taip padidindamas spinduliavimą. Odos piktybinės melanomos vystimuisi yra svarbus didelio kiekio spindulių poveikis, kuris gali būti epizodinis bei palyginti nedažnas. Pastaraisiais metais susirgti per gyvenimą melanoma tikimybė sparčiai didėja.

Dažniausiai žmonės rūpinasi viena pagrindinių ūminių reakcijų – nudegimu saulėje. Saulės spinduliai, veikdami intensyviai ir pakankamą laiką, sukelia odos pažeidimą. Iš pradžių, kaip reakcija į saulės spindulius, vystosi uždegiminė odos reakcija – eritema. Ji atitinka pirmo laipsnio nudegimą. Tokia oda karšta, paraudusi, perši. Jei žmogus būna saulėje ilgiau, gali atsirasti pūslių.

Kaip sumažinti žalingą saulės poveikį mūsų organizmui?

• Nebūkite saulėje nuo 11 val. iki 16 val., kai saulės spinduliai yra intensyviausi. Lietuvoje saulės vidurdienis yra apie 13.30 val.
• Naudokite kremą nuo saulės, saugantį tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių.
• Atviras kūno vietas tepkite apsauginiu kremu nuo saulės, kurio apsaugos faktorius (SPF) ne mažesnis nei 15. Vaikams, pirmuosius kartus besideginantiems bei šviesios odos žmonėms rekomenduojama naudoti kremą, kurio apsaugos faktorius ne mažesnis kaip 35.
• Kremus naudokite, net jei debesuota.
• Patikrinkite kremų tinkamumo laiką ir naudokite juos pagal instrukciją.
• Dėvėkite akinius, sulaikančius 100% UVB ir UVA spindulius.
• Dėvėkite lengvus, tankaus natūralaus audinio drabužius, geriausiai ilgus, ilgomis rankovėmis. Galvą, kaklą ir pečius apsaugokite plačiabryle skrybėle.
• Drėgni drabužiai sulaiko mažiau UV spindulių, todėl išsimaudę persirenkite sausais.
• Gerkite daug skysčių – tik ne alkoholinių gėrimų ar skysčių, turinčių kofeino, cukraus, kurie pašalina skysčius iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., kol nejausite troškulio. Reikia vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus.
• Jei labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu vandeniu, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.
• Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir niekada nepalikti uždarame automobilyje nei žmonių, nei gyvūnų.

Nepatariama kaitintis saulėje:

• nėščioms;
• turintiems apgamuotą kūno odą;
• sergantiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemų ligomis;
• vartojantiems psichiką veikiančius, priešgrybelinius vaistus;
• vyresnio amžiaus žmonėms.

Neretai įvairūs sveikatos negalavimai atsiranda keliaujantiems į šiltuosius kraštus. Viena iš jų – gerklės skausmas, nes būtent ji greičiausiai reaguoja į klimatinės zonos pokyčius. Angina, faringitas – labiausiai paplitusios atostogų problemos. Jei planuojate atostogas į Pietus, būtų gerai, kad jos truktų ne savaitę, o mažiausiai dvi. Organizmui reikia priprasti prie pasikeitusių sąlygų. Degintis ir maudytis pradėkite geriausiai 3 – 5 atvykimo dieną. Tinkamiausias tam laikas – ankstyvas rytmetis arba saulei leidžiantis. Nuėję į pliažą nepulkite iš karto į vandenį, ypač jei esate suprakaitavęs ar stipriai įdegėte saulėje.

Dažnai išvykę atostogų atsipalaiduojame ir užmirštame elementarius dalykus, todėl gali sugadinti atostogas ir gerokai rimtesni negalavimai. Dažnai keliautojus užpuola viduriavimas, kuris gali trukti 3-5 dienas, išimtinais atvejais – iki dviejų savaičių. Tačiau ir per trumpesnį laiką viduriuojant organizmas gali netekti daug skysčių ir elektrolitų. Pagrindiniai simptomai – pilvo skausmas, raižymas, pūtimas, gali pakilti temperatūra, viduriavimas. Dažniausia priežastis – maistas ir vanduo, užterštas žarnyno ligų sukėlėjais ( Escherichia coli, Salmonella, Schigela, Campilobacter ir kt.). Kaip to išvengti? Dažnai plauti rankas ar valyti jas drėgnomis dezinfekuojančiomis servetėlėmis, negerti vandens iš čiaupo ir iš gamtinių šaltinių, nevartoti ledukų gėrimams, valgyti tik termiškai apdorotą maistą, vaisius valgyti tik prieš tai nusilupus odelę ( vaisiai turi būti sveiki, nepažeista odelė, prieš tai gerai nuplauti).

Prarastą skysčių kiekį būtina atstatyti suvartojant pakankamai skysčių ir mineralinių medžiagų. Svarbu vengti šlapimo išsiskyrimą skatinančių gėrimų: kavos, alkoholio (alaus taip pat), saldžių gaiviųjų gėrimų. Gerti mineralinio vandens, specialių tirpalų (įsigyjama vaistinėse), tačiau jei gausiai viduriuojama, jei serga vaikas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Vasaros metas išsiskiria traumų gausa. Aktyvus laisvalaikis, sportas ir žaidimai dažnai baigiasi traumomis. Traumų priežastys įvairios, kartais užtenka neteisingo judesio. Be tėvų priežiūros likę vaikai dažnai patiria įvairias traumas: sumušimai, rankų ir kojų lūžiai, išnirimai, rakščių įsivarymas, nubrozdinimai – visa tai neatsargių žaidimų pasekmės.

Labai dažnai į ligonines patenka nudegę saulėje, apsideginę, apsiplikę maži vaikai. Tokios traumos – vienos skausmingiausių ir sunkiausiai gydomų, nes vaikų oda švelnesnė nei suaugusiųjų, todėl jie greičiau nudega, o nudegimai gyja sunkiai. Dažniausiai apsideginama iškylaujant, kai neatsargiai kuriamas laužas, kepamas maistas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių traumų – plaštakų nudegimas, šiuo atveju pažeidžiamas viršutinis odos sluoksnis – epidermis, kuris po traumos sunkiai atsinaujina ir gyja. Tėvų neatidumas gali kainuoti vaikui viso kūno nudegimą, jei mažas vaikas ilgą laiką paliekamas be priežiūros kaitrioje saulėje. Rečiau pasitaiko tokios traumos, kaip nudegimai, kai prisiliečiama prie pakelėse ar pievose augančių nuodingų augalų. Tačiau tokių atvejų vasaros metu pasitaiko.

Rekomenduojama nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba savo transportu vykti į vaikų priėmimo skyrių pakartotinei apžiūrai, jei atsirado bent vienas iš šių požymių:

• Vaikas tapo mieguistas, apkvaitęs ar visai suglebo;
• Vaikas negali pastovėti ar negalite jo/jos pažadinti iš gilaus miego;
• Pradėjo stipriai pykinti ir vemti;
• Galvos skausmas suintensyvėjo ir nepraeina;
• Nusilpo galūnė;
• Pablogėjo matymas ar kvėpavimas;
• Atsirado išskyros ar kraujavimas iš ausies, nosies ar burnos;
• Įvyko traukuliai;
• Vaikas tapo ne toks, koks buvo (vangus, mieguistas, nevalgo, nežaidžia).
• Patyrė traumą, apsiplikė karštais skysčiais.

Visuomenės sveikatos biuro informacija