2011 m. birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Šią dieną informuojame visuomenę, o ypač jaunimą, apie žalingas pasekmes, kurias sukelia tarptautiniu mastu kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Šios medžiagos turi tiesioginį poveikį žmogaus organizmui, sutrikdo jaunų žmonių emocinį ir psichologinį vystymąsi.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro apytikriais skaičiavimais, dėl piktnaudžiavimo narkotikais (t. y. dėl per didelės jų dozės) ES kasmet miršta 6 500–9 000 žmonių. Narkotikų švirkštimasis – tai vienas pagrindinių per kraują perduodamų infekcijų, kaip antai ŽIV/AIDS bei hepatitas B ir C, plitimo būdų. ES yra 2 mln. probleminių narkotikų vartotojų, iš kurių pusė narkotikus švirkščiasi. 2001–2005 m. užsikrėtimo ŽIV atvejų tarp narkotikus besišvirkščiančių asmenų sumažėjo, bet 2005 m. visgi nustatyta apie 3 500 naujų atvejų.

Kiekvieną mėnesį 1,5 mln. europiečių vartoja kokainą. ES kasmet suvartojama apie 140 tonų kokaino. Vidutinė mažmeninė vieno kokaino gramo kaina yra 50 eurų – taip sukuriama nelegali rinka, kurioje per mėnesį uždirbama maždaug 550 mln. eurų.

Sparčios permainos visose srityse, keičia ir visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat į narkotikų vartojimą. Didėja narkotikų prieinamumas, tiekimas, neteisėta jų pasiūla, didėja ir narkotikų poreikis.

Deja, reikia pripažinti, kad nei viena pasaulio šalis dar neišsprendė narkotikų problemos, sukuriant laisvą nuo narkotikų vartojimo visuomenę. Trūksta visapusiško problemos suvokimo, mokslu ir faktais pagrįstų sprendimų, atsiribojimo nuo patogios ideologijos, atsakomybės ir drąsos pripažinti, kad rezultatų greitai parodyti nepavyks.

Kas yra narkomanija – visuomenės problema, asmens sveikatos problema?

Narkomanija - psichikos liga, kuria suserga asmenys dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis (Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas, Žin., 1997, Nr. 30 – 711)

Psichoaktyviosios medžiagos – medžiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie klasifikuojami pagal 10-tos redakcijos Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK – 10), pradėtą taikyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 50 – 1758).

Kodėl žmonės vartoja psichoaktyviąsias medžiagas?

Žmonės pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl įvairių priežasčių:

* Siekiant malonių pojūčių - daugelis vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų sukelia stiprų malonumo jausmą. Pradinis euforijos pojūtis yra lydymas kitų poveikių, kurie priklauso nuo psichoaktyvios medžiagos rūšies. Pvz., jei vartojamas stimuliantas - kokainas, jaučiamas jėgos, pasitikėjimo savimi ir padidėjusios energijos antplūdis. Priešingai, euforiją, sukeltą heroino, lydi atsipalaidavimas ir pasitenkinimas.
* Savijautos pagerinimui - kai kurie žmonės, kenčiantys nuo socialinių rūpesčių, su stresu susijusių sutrikimų ir depresijos, pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas norėdami sumažinti nemalonius sielvarto, nerimo jausmus. Stresas gali turėti didelę įtaką psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžiai ir piktnaudžiavimui jomis.
* Gebėjimų didinimui - noras kai kuriems individams padidinti ar pagerinti savo fizinius ar protinius gebėjimus cheminiu būdu gali būti pradinio eksperimentavimo ir tolesnio narkotikų (amfetaminas) vartojimo priežastimi.
* Smalsumo vedami ir „kadangi tai daro kiti“ - šiuo požiūriu dėl stiprios bendraamžių įtakos ypač pažeidžiami paaugliai - jie daugiau linkę įsitraukti į nepatirtą, jaudinančią ir rizikingą veiklą. Tyrimais nustatyta, kad smalsumas yra viena iš dažniausių vartojimo priežasčių.

Viena iš smegenų sričių, kuri bręsta paauglystės laikotarpiu, yra kaktos srities smegenų žievė – smegenų dalis, įgalinanti vertinti suvoktą situaciją, priimti svarbius sprendimus, valdyti mūsų emocijas, norus bei aistras. Kol dar smegenys nėra pilnai subrendusios, neatsakingų sprendimų rizika yra didesnė (pvz.: pabandyti narkotikų ar toliau juos vartoti ir pan.).
Narkotikų ir alkoholio vartojimas gali sutrikdyti smegenų funkcijų kritinės motyvacijos, atminties, mokymosi, sprendimų ir elgesio kontrolės sritis.
Piktnaudžiavimo narkotikais rizika daugiausia išauga pereinamuoju laikotarpiu: keičiant mokyklą, persikeliant į kitą gyvenamąją vietą, tėvų skyrybų atveju
Paauglių norą eksperimentuoti su narkotikais gali padidinti elgesio normos, būdingos paauglystės amžiui.

Veiksniai, kurie gali paskatinti narkotikų vartojimą:
* Asmeninis teigiamas nusiteikimas vartoti narkotikus
* Žinios apie narkotikų įvairovę, įsigijimo būdai
* Impulsyvus elgesys
* Dažnas streso poveikis
* Monotonija (kasdieninės veiklos maža įvairovė, gyvenimo tikslų, siekų nebuvimas)
* Neigiamas mokyklos vertinimas
* Tėvų dėmesio stoka

Veiksniai, kurių buvimas užkerta kelią narkotikų vartojimui:
* Savigarba
* Mokyklos mėgimas
* Asmeniniai pasiekimai
* Optimizmas dėl ateities
* Tėvų netolerancija blogam elgesiui
* Kontrolė namuose

Žala

* vartojančiojo narkotines medžiagas sveikatai - nuo kraujospūdžio padidėjimo iki mirties, nuo nerimo jausmo iki ūmios psichozės ar ilgalaikės psichinės ligos,
* juridinė žala - nelegali veikla tiek vartojant, tiek platinant - baudos, įkalinimas,
* visuomenei – vagystės, smurtas tarp pačių vartotojų, konfliktai su artimaisiais, kaimynais, aplinkiniais,
* rizika susirgti ŽIV infekcija, hepatitais, sifiliu, užkrėsti kitus, šeimos narius.

Visos narkotinės medžiagos turi įtakos organizmo funkcijoms, pvz., lemia susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimo pakitimą, sutrikdo medžiagų apykaitą.

Lietuvoje mažėja tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo skirtumai tarp lyčių.
Lyginant 2003-2007 m. tyrimo duomenis, išryškėja tendencija, kad jaunėja pirmą kartą bandžiusių rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus asmenų amžius.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo jaunesnio amžiaus asmenys pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, tuo didesnė tikimybė, kad labai greitai išsivystys priklausomybė šioms medžiagoms.

2008 m. užregistruota 60 mirčių dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, iš jų 56 vyrai ir 4 moterys.
Vidutinis amžiaus vidurkis mirusių nuo šių medžiagų vartojimo vyrų – 31,6 metai, moterų – 33,8 metai.
2009 m. – 68 mirtys, iš jų 62 vyrai ir 6 moterys, amžiaus vidurkis – 32 metai.
Pasaulyje tokių mirčių 1 mln. gyventojų tenka 9 mirtys, Lietuvoje – penkis kartus daugiau.

Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuro informacija