Tai piktybinė liga, kuri dažniausiai nustatoma vyrams, vyresniems nei 50 metų. Apie 80 procentų naujai diagnozuotų šios ligos atvejų vyrams, vyresniems nei 65 metų. Iš visų piktybinių ligų, kurios diagnozuojamos vyrams Lietuvoje, prostatos vėžys yra dažniausias. Per metus nustatoma apie 2 000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Prostatos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, taigi būtent jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač kaulus.

Kas yra vėžys?

Kūno audiniai ir organai sudaryti iš smulkių dalelių, vadinamų ląstelėmis. Vėžys – šių ląstelių liga. Sveikas organizmas ląstelių dauginimosi procesus kontroliuoja. Veikiant kenksmingiems veiksniams, kokio nors organo ląstelės gali pakisti taip, kad ima ,,nebeklausyti“ kontrolės mechanizmų. Tokios ląstelės pradeda daugintis nevaldomos, nesustodamos. Susidaro jų sankaupa, t. y. navikas. Navikas gali būti gerybinis arba piktybinis.

Gerybinio naviko ląstelės nesiskverbia į aplinkinius kūno audinius ir neplinta į kitus organus, todėl jos nėra ,,piktos“, vėžinės. Tačiau didėdamas gerybinis navikas gali mechaniškai spausti aplinkinius audinius bei organus ir taip sukelti sveikatos problemų.

Piktybinis navikas sudarytas iš vėžinių ląstelių, kurios skverbiasi, įauga į kitus audinius ir organus, taip juos pažeisdamos ir sunaikindamos. Dar viena piktybinių ląstelių savybė – jos atskyla nuo pirminio židinio ir krauju ar limfa pasklinda kituose organuose. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės gali imti ten daugintis ir sudaryti naujus navikus, vadinamus metastazėmis. Prostatos vėžio atveju metastazių ,,mėgstama“ vieta – stuburo, dubens, apatinių galūnių kaulai.

Prostatos vėžio atsiradimo priežastys

Nors tikrosios prostatos vėžio atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau įrodyta, kad ši liga tiesiogiai susijusi su vyriškojo lytinio hormono poveikiu prostatos audiniui, nors pats poveikio mechanizmas dar nėra tiksliai suvoktas. Pastebėtas prostatos vėžio paveldimumas, t.y. vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu, turi šiek tiek didesnę šios ligos riziką.

Pastebėta, kad kai kurių etninių grupių žmonės turi didesnę prostatos vėžio riziką, pavyzdžiui, afroamerikiečiai gerokai dažniau serga šia liga nei baltieji amerikiečiai. Tarp Azijos vyrų prostatos vėžys – reta liga.

Gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didina prostatos vėžio riziką.

Mokslininkai tęsia prostatos vėžio rizikos veiksnių paieškas.

Kokie yra prostatos vėžio simptomai?

Kai vėžys prostatoje yra ankstyvos stadijos, jokių juntamų simptomų nebūna. Jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna pakankamai didelis, kad galėtų spausti šlaplę ir trikdyti šlapinimąsi. Vyrų, peržengusių 50 metų amžiaus ribą, prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl daug dažniau pasitaikančios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH). Abiem atvejais, ar prostata yra padidėjusi dėl vėžio, ar dėl GPH, simptomai yra panašūs:

* šlapininmasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja
* šlapinimasis padažnėja, ypač naktį
* šlapinimosi metu skauda
* šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas)

Jei pradeda varginti minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į urologą. Svarbu prisiminti, kad dažniausiai prostata padidėja ne dėl vėžio, tačiau bet kokiu atveju sutrikdytas šlapinimasis kelia pavojų sveikatai, todėl gydymas būtinas.

Kaip nustatomas prostatos vėžys?

Navikas gali būti diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Paprastai imamas kraujas iš venos PSA (prostatos specifinis antigenas) lygiui nustatyti. PSA – baltyminė medžiaga, kurią gamina prostata, jos nedideli kiekiai visada būna vyro kraujyje. Kai prostatoje yra vėžys, PSA kiekis kraujyje paprastai padidėja. Aptikus padidėjusį PSA kiekį, negalima tvirtinti, kad aptiktas prostatos vėžys, nes PSA lygis padidėti gali ir dėl kitų priežasčių: didėjant vyrų amžiui, esant prostatos uždegimui, esant šlapimo takų infekcijai, šlaplėje esant kateteriui, po šlapimo pūslės ar prostatos chirurginių intervencijų, po kitokio prostatos mechaninio dirginimo, pvz., pavažiavus ilgesnį atstumą dviračiu ir kt. Taigi padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti prostatos vėžį, todėl būtina atlikti kitus, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius, tyrimus.

50 metų amžiaus vyrų normalus PSA lygis yra apie 2,8 nanogramų mililitre kraujo, 70 metų – apie 5,3.

Kokiomis profilaktinėmis programomis galite pasinaudoti?

Nuo 2006 m. sausio 1d. pradėta vykdyti valstybės finansuojama profilaktinė ,,Priešinės liaukos vėžio ankstyvoji diagnostikos programa“. Paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvas ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Nemokamai ši paslauga atliekama vieną kartą per du metus.

Laiku nustačius diagnozę, kol vėžys dar nėra išplitęs, pritaikius šiuolaikinį gydymą, pasiekiami neblogi gydymo rezultatai: ligonis visiškai pasveiksta ar sustabdomas naviko plitimas, pagerėja ligonio gyvenimo kokybė, pailgėja išgyvenamumas.

Informaciją paruošė Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras