Lietuvos širdies asociacija kasmet, rugsėjo 29 d. mini širdies dieną. Tai labai svarbi diena, nes širdies ir kraujagyslių ligos išlieka prioritetine sritimi visame pasaulyje, ypač Lietuvoje. Pirmą kartą Pasaulinė širdies diena buvo minima 2000 m., jos iniciatorė – Pasaulinė širdies federacija. Ši organizacija viso pasaulio žmonėms padeda išsaugoti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą, sveikesnę širdį. Širdies dienos paminėjimas – tai perspėjimas viso pasaulio žmonėms, kad širdies ligos ir insultas yra dažniausia mirties priežastis, kasmet nusinešanti 17 milijonų gyvybių daugiau nei bet kuri kita liga.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos seniai pasiekė epidemijos lygį. Tai atsispindi liūdnoje statistikoje: kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos, tai sudaro 55 proc. visų mirčių kasmet (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.).

Gyventojai dažniausiai žino apie svarbiausias mirčių priežastis ir rizikos veiksnius, tačiau dažnai jau susirgę, ištikti infarkto ar insulto, tuos rizikos veiksnius ignoruoja ar netiki jų svarba. Dažnai pasitaiko, kad pajutęs pirmus negalavimus žmogus nesugeba atpažinti ir įvertinti širdies ligų rizikos, supainioja su kitomis ligomis ar tiesiog stengiasi nekreipti į menkesnius negalavimus dėmesio.

Pasaulinė širdies federacija skelbia, kad beveik 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies infarkto ir insulto galima išvengti nugalėjus svarbiausius gyvensenos rizikos veiksnius: rūkymą, nesveiką mitybą ir fizinį neaktyvumą. Fizinis neaktyvumas ir nesveika mityba skatina aukštą kraujospūdį, per didelį gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą. Labai svarbūs veiksniai, kurie pagreitina širdies ligų atsiradimą – tai skurdas ir stresas.

Yra tik keli rizikos veiksniai, kurių mes negalime keisti – tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus rizikos veiksnius mes galime valdyti. Kuo daugiau turime rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Rūpinkimės sveikata ne tik tada, kai jau atsiranda rimtų problemų, bet žymiai anksčiau, įvertinkime savo rizikos lygį.
Siektini širdies ligų ir kraujagyslių prevencijos tikslai pagal Europos kardiovaskulinių ligų prevencijos nuorodas:
1. Asmenims su maža širdies ir kraujagyslių ligų rizika padėti išlaikyti ją visą gyvenimą, o tiems, kurių rizika padidėjusi, padėti ją sumažinti ir išvengti sergamumo bei mirtingumo nuo šių ligų.

2. Bendrosios rizikos mažinimo komponentai:
a) nerūkymas;
b) sveiko maisto pasirinkimas;
c) fizinio aktyvumo padidinimas iki 30 min. kasdien;
d) kūno masės indeksas > 25 kg/m2 ir centrinio nutukimo vengimas;
e) arterinis kraujospūdis > 140/90 mmHg;
f) bendrasis cholesterolis > 5 mmol/l;
g) MTL (mažo tankio lipidai) cholesterolis > 3 mmol/l;
h) gera glikemijos kontrolė sergantiems cukriniu diabetu.

3. Didelės rizikos asmenims(sergantiems širdies-kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu) taikytini griežtesni lipidų ir kraujospūdžio tikslai:
a) arterinis kraujospūdis > 130/80 mmHg;
b) bendrasis cholesterolis > 4.5 mmo/l (iki 4.0 mmo/l, jei įmanoma);
c) MTL (mažo tankio lipidai) cholesterolis > 2.5 mmol/l (iki 2.0 mmol/l, jei įmanoma);
d) Alkio gliukozė > 6.0 mmol/l, HbA1c>6.5 % sergantiems diabetu.

4. Profilaktinių medikamentų parinkimas tam tikroms pacientų grupėms, ypač nustačius aterosklerozinę kardiovaskulinę ligą.

Daugėja mokslinių įrodymų, kad psichosocialiniai veiksniai gali paskatinti ankstyvą aterosklerozės vystymąsi, padidinti miokardo infarkto ir staigios mirties riziką nepriklausomai nuo standartinių rizikos veiksnių. Nustatyta, kad prasta socioekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka ar socialinė izoliacija, stresas darbe ir asmeniniame gyvenime, neigiamos emocijos, tokios kaip depresija, pyktis ir priešiškumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, blogina jos klinikinę eigą ir pacientų prognozę. Psichoemocinę įtampą didina didelis gyvenimo tempas, konkurencija, daugybė neišspręstų problemų, nuolatinis persidirbimas, pervargimas, nemokėjimas pailsėti. Manoma, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti po didesnio susinervinimo reikia ne mažiau kaip 3 dienų.

Kiekvienas žmogus į sudėtingą situaciją reaguoja savaip. Įrodyta, kad stresas ypač žalingas tuomet, kai žmogus elgiasi pasyviai, neieško optimalios išeities, nesistengia kontroliuoti įvykių, užsisklendžia savyje. Taigi, pavojingas ne tiek pats stresas, kiek neteisingas reagavimas į jį.

Reagavimas į stresines situacijas labai priklauso nuo žmogaus charakterio. Pastebėta, kad širdies ligomis dažniausiai serga A tipo asmenybės: tai visada įsitempę, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, linkę į konfliktus žmonės. Jie užsisklendę savyje, nelinkę pergyvenimais dalintis su kitais, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų, kartais pratrūksta pykčio priepuoliais, nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai esti padidėjęs. Nervinė įtampa padidina kraujyje “streso” hormonų katecholaminų kiekį, sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų pusiausvyrą. Dėl šių faktorių padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl didelės psichoemocinės įtampos gali ūmai sutrikti širdies veikla, netgi įvykti staigi mirtis. Nuo to neapsaugoti net jauni žmonės, ypač vyrai.

Jeigu jaučiate nuolatinę įtampą, pabandykite išsiaiškinti, kokie svarbiausi Jūsų neigiamų emocijų šaltiniai. Surašykite visus nemalonius paskutiniųjų 12 mėnesių įvykius ir juos įvertinkite. Tikriausiai turėjote ne vieną stresinę situaciją. Tai neišvengiama. Svarbu tai, kaip Jūs reagavote, kaip jautėtės. Pabandykite prisiminti, kokia savijauta pastarąjį mėnesį Jus dažniausiai lydėjo:

* jautėtės prislėgtas, nervingas ar įsitempęs; jautėte, kad sunkumų susikrovė tiek, kad nebegalėsite įveikti;
* o gal atvirkščiai – sėkmingai sprendėte atsiradusius sunkumus, buvote nusiteikęs optimistiškai.

Jeigu pastaruoju metu vyravo pesimistinės mintys, bloga nuotaika, turite paieškoti kelių, kaip išeiti iš stresinės situacijos. Svarbiausia – išmokti racionaliai įvertinti problemą ir aktyviai ieškoti teigiamų sprendimo būdų. Taip elgdamiesi, apsaugosite organizmą nuo kenksmingų streso padarinių. Ir atvirkščiai, neišvengsite blogos savijautos, jeigu užsisklęsite savyje, pasyviai vilsitės, kad įvyks stebuklas ir problema pati savaime išsispręs; tapsite piktas, kerštingas arba ieškosite nusiraminimo daug valgydamas, rūkydamas, gerdamas alkoholį.

Nė vienas iš mūsų neapsaugotas nuo psichoemocinės įtampos. Svarbiausia yra tinkamai reaguoti į stresinę situaciją ir aktyviai ieškoti išeities. Pats blogiausias kovos su stresu būdas – užsisklęsti savyje, tapti piktam, kerštingam arba pasinerti į depresijos liūną.

Visuomenės sveikatos biuro informacija