Minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo 90-metį, Valdas Adamkus savo kalboje pasakė: „Dabartinė Lietuva toli pranoksta ano meto Lietuvą demokratinės politikos ir integracijos į Vakarų pasaulį požiūriu. Tačiau iš ikikarinės Lietuvos ir dabar galime mokytis idealizmo, tikėjimo savo valstybe ir jos ateitimi, o svarbiausia – pilietinio pasišventimo.“ Ir jis labai tikslai įvardijo tai, ko mums šiandien trūksta. Pilietinio pasišventimo, pagarbos tėvų ir senelių iškovotai Lietuvos nepriklausomybei ir mūsų valstybės simboliams. Geltona, žalia, raudona – šios Lietuvos Respublikos vėliavos spalvas gali išvardyti darželinukas, deja, labai gaila, kad jų tėvai jau greit pamirš ne tik jos spalvas, bet ir tai, kad Lietuvos Respublika iš viso turėjo vėliavą. Ką tik praėjusią Vasario 16-ąją važiavau Radviliškio miesto gatvėmis ir stebėjausi: negi mums, suaugusiesiems, reikia pasikartoti pilietiškumo, tautinio ugdymo pamokas? Iškeltas vėliavas mačiau ant kas šešto individualiojo gyvenamojo namo, ant daugelio daugiabučių namų vėliavos pradėtos kabinti tik prieš pietus. Nežinau, kodėl taip yra. Neieškau kaltų ir nebadau pirštais tų, kurie turėjo pasirūpinti iškelti mūsų valstybės simbolį, bet su nerimu laukiu Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Ar išmokome šią pamoką, parodys laikas...

Primenu, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo įstatymą Lietuvos valstybės vėliava ant valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, gyvenamųjų namų turi būti iškelta nuo 7 iki 22 val. valstybinių švenčių dienomis:

• Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
• Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
• Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų iškeliama šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis:

• sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;
• sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;
• vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;
• kovo 2 9-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
• gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
• gegužės 9-ąją – Europos dieną;
• birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
• birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
• liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;
• rugpjūčio 23-ąją – Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);
• rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;
• rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
• spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;
• lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;
• lapkričio 23-ąją – Lietuvos karių dieną.

Primenu, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta atsakomybė už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus: įspėjimas arba bauda įstaigų, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas, įmonių ir organizacijų administracijos vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą, nuo dešimties iki trisdešimties litų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – nuo trisdešimties iki šešiasdešimties litų. Jei tokį pažeidimą padarę asmenys nusižengia antrą kartą, pirmiesiems skiriama bauda nuo trisdešimties iki šešiasdešimties litų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – nuo šešiasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Antanas ČEPONONIS,
Radviliškio rajono savivaldybės meras