Kol dar lietus nepavirto į sniegą, kol žemė neužmigo žiemos miegu, kol lauke apie savo egzistenciją vis dar byloja rūkas ir darganos, lapkričio 8-osios  pavakarę radviliškiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į paskutinę rudens parodą Radviliškio miesto kultūros centre. Tai panevėžietės dailininkės Irenos Milaševičiūtės-Paulavičienės retrospektyvinė tapybos darbų paroda. Parodos autorė savo pasakojimu bei eksponuojamais akvarelės paveikslais nusivedė parodos lankytojus į savitą realistinių siužetų ir koloristinių variacijų kupiną akvarelės pasaulį.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Rudenėjančią miško proskyną primenančioje aplinkoje jaunųjų skaitovų (Ievos Urbonaitės, Gabrielės Vaitkutės ir Roko Mackevičiaus) lūpomis prabilo Juozo Erlicko eilėraščiai apie lietų.

Tie lietūs,— jie visai tokie kaip žmonės.
Ilgi, trumpi, maži ir dideli —
Geri jie būna, būna nemalonūs,
Kai persekioja nuošaliam kely.

Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna — beldžiasi į langą —
Tik niekada nebūna jie sausi.

Dailininkas Martynas Gaubas kalbėjo apie sudėtingą akvarėlės darbų techniką ir žavėjosi dailininkės gebėjimu ją suvaldyti, kuriant didelio formato paveikslus. Radviliškio Gražinos mokyklos dailės mokytoja Jadvyga Kurmanskienė dėkojo už suteiktą galimybę supažindinti savo jaunuosius auklėtinius su vis nauju meno kūrėju ir skirtinga dailės technika. Meno mylėtojai žvakių šviesa nušviestoje parodų galerijoje su autore dalijosi įspūdžiais, prisiminimais, kūrybos ir biografijos sąsajomis. Kaip antai Radviliškio miesto kultūros centro direktoriaus Romualdo Juzukonio vaikystė prabėgo prie romantiškos Kiršino upės, prie kurios gimė ir užaugo akvarelistė Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė.

Renginio vedėja Inga Vosyliūtė kvietė lankytojus pabūti kartu, pabendrauti, pasigrožėti akvarelės kūriniais, kuriuose ekspresyvi spalva ir koloristinės variacijos suteikia paveikslui netikėtų atspalvių,  pasiklausyti, kaip lyja paskutiniai rudens lietūs, nes juk jie – visai kaip žmonės...

Po visą Lietuvą klajoja lietūs,
Kur laukiami, kur nekviesti svečiai —
O rudenį — lyg paukščiai į pietus jie
Greičiausių vėjų lekia traukiniais.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija