Naujienos

Budinčio globotojo širdis: kai laikina tampa saugia pradžia

„Vaikams reikia ne tobulumo, o saugumo, šilumos ir žmogaus, kuris būtų šalia.“ – šie žodžiai puikiai apibūdina Kristinos kelią budinčio globotojo veikloje. Tai kelias, kuriame netrūksta jautrių akimirkų, iššūkių, atsakomybės, tačiau kartu - ir prasmės, kurią sunku nusakyti žodžiais.

Kristina pasakoja, kad sprendimas tapti budinčia globotoja nebuvo spontaniškas. Mintis apie pagalbą vaikams brendo ilgą laiką, o paskatino noras suteikti saugią aplinką tiems, kuriems jos tuo metu labiausiai reikia. Apie šią veiklą ji sužinojo iš kolegės, kuri taip pat buvo susijusi su globa.

„Norėjosi padėti vaikams, kurie susiduria su sunkumais, netektimis ar nesaugumu. Kartais vaikui tereikia žmogaus, kuris jį išgirstų ir priimtų“, – dalijasi Kristina.

Pradžioje netrūko ir baimių – nežinomybė, didelė atsakomybė, klausimai, ar pavyks atliepti vaiko poreikius. Tačiau apsisprendimą lydėjo aiškus suvokimas, kad kiekvienas vaikas nusipelno saugios vietos, kurioje galėtų bent trumpam atsikvėpti nuo sudėtingų gyvenimo aplinkybių.

Pirmasis vaikas, atkeliavęs į Kristinos namus, iki šiol išlikęs atmintyje. Ji prisimena stiprias emocijas, jautrumą ir didžiulį norą, kad vaikas kuo greičiau pasijustų saugus.

„Sunkiausia buvo matyti vaiko išgyvenimus ir suprasti, kiek daug jam teko patirti. Norėjosi kuo greičiau suteikti ramybės jausmą“, – sako ji.

Kasdienybė budinčio globotojo namuose kupina paprastų, tačiau labai svarbių dalykų – rytinių rutinų, pokalbių, pagalbos prisitaikant prie naujos aplinkos, bendro laiko kartu. Didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad vaikas jaustųsi priimtas ir saugus.

Kristina pasakoja, kad labai svarbu neskubinti vaiko, leisti jam pačiam po truputį atsiverti. Kartais saugumo jausmą kuria visai maži dalykai – šiltas pokalbis, kartu leidžiamas laikas ar tiesiog žinojimas, kad šalia yra žmogus, kuriam rūpi.

Vienas jautriausių momentų – stebėti, kaip vaikas keičiasi. Kai po truputį atsiranda pasitikėjimas, mažėja nerimas, o vaiko akyse atsiranda daugiau ramybės.

„Kai matai, kad vaikas pradeda šypsotis, pasitikėti, atsiranda ryšys – tai suteikia labai daug prasmės“, – atvirauja Kristina.

Svarbų vaidmenį šiame kelyje atlieka ir Globos centro komanda. Pasak Kristinos, labai svarbu žinoti, kad nesi vienas - visada gali kreiptis pagalbos, pasitarti ar sulaukti palaikymo.

„Koordinatorių palaikymas, mokymai ir konsultacijos labai padeda. Tai suteikia saugumo jausmą“, – sako ji.

Paklausta, ką ši patirtis pakeitė joje pačioje, Kristina neslepia – budinčio globotojo veikla išmokė dar daugiau kantrybės, jautrumo ir gebėjimo pažvelgti į situacijas vaiko akimis.

Žmonėms, svarstantiems apie budinčio globotojo kelią, tačiau vis dar abejojantiems, ji siunčia paprastą, bet labai svarbią žinutę – nereikia bijoti prašyti pagalbos ar visko mokėti iš karto. Svarbiausia – noras padėti vaikui.

„Ši veikla labai prasminga. Vaikams reikia žmogaus, kuris padėtų jiems vėl patikėti saugumu ir šiluma“, – sako Kristina.

Budinčio globotojo vaidmenį ji apibūdina vienu sakiniu:

„Tai laikina, tačiau labai svarbi stotelė vaikui, netekusiam saugios aplinkos.“

Radviliškio socialinių paslaugų centro Globos centro informacija