Naujienos

Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) eksponuojama Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Laikrodžių muziejaus parengta stendinė paroda „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ATR karalių“.

Paroda atskleidžia itin aukštos meninės vertės Renesanso ir Baroko epochų laikrodžių istoriją, pasakoja apie pirmųjų laikrodžių atsiradimą Europoje XIV amžiuje, jų įrengimą valdovų rezidencijose.

Lankytojai kviečiami susipažinti su Lietuvos laikrodininkystės raida: nuo pirmųjų Vilniaus laikrodininkų cechų, inicijuotų LDK didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto, iki Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II Stipriojo įkurtos Meiseno karališkosios porceliano manufaktūros ir joje sukurto laikrodžio, papuošto Abiejų Tautų Respublikos herbu su lietuviškais vyčiais.

Parodoje parodoma, kad lietuviškų laikrodžių kūrėjų meistrystė prilygo to meto Europos laikrodininkų darbams bei karališkoms tradicijoms, tačiau po 1795 metų ATR III padalijimo pradėta vykdyti rusifikacijos politika sugriovė lietuviškos laikrodininkystės tradicijas.

Lietuviškų laikrodžių istorija, jų karališka prigimtis pristatoma mobiliomis bei informacinių technologijų priemonėmis – skaitmeniniais vaizdais, tekstais. Įtraukus parodos turinys pritaikytas įvairaus amžiaus lankytojams: vaikams, mokiniams, studentams, suaugusiems bei senjorams – kiekvienas lankytojas atras ką nors naujo.

Su dvaruose XIX a.–XX a. I p. naudotais autentiškais laikrodžiais galima susipažinti rūmų ekspozicijoje.

Paroda „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ATR karalių“ Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veiks iki spalio 31 dienos.

Parodos projekto organizatoriai – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Laikrodžių muziejus ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Lauros Prascevičiūtės nuotraukos