Naujienos

Pakiršinio dvare atgijo magiška „Vasarvidžio naktis“

Birželio 20-osios vakarą Pakiršinio dvaras prisipildė vasarvidžio magijos, muzikos, senųjų papročių ir bendrystės. Čia vykusi „Vasarvidžio naktis“ pakvietė susirinkusiuosius pasinerti į Rasų ir Kupolių tradicijas – laiką, kai gamta, žolynai, vanduo ir ugnis įgauna ypatingą prasmę.

Renginio režisierė Jūratė Levickaitė, įkūnijusi dvaro raganą, nuo pirmųjų akimirkų kūrė gyvą ir įtraukiantį šventės ritmą. Ji kvietė susirinkusiuosius nelikti vien stebėtojais – apšlakstė vandeniu, primindama senąjį tikėjimą vasarvidžio rasos galia, įtraukė į žaidimus, ritualus ir padrąsino tapti aktyvia šventės dalimi.

Pakiršinio dvaro erdvėse netrūko veiklų: svečių laukė Būrėjos ir Žyniuonės erdvės, senoviniai žaidimai, reketuko gamyba, vainikų pynimas, paparčio žiedų paieškos, gražiausių sodybų šeimininkų apdovanojimas, varduvininkų sveikinimai, smagios varžytuvės ir gardi medžiotojų klubo sriuba. Šventės metu buvo prisiminta, kuo gyveno mūsų protėviai – pagarba saulei, gamtai, vandeniui, ugniai ir metų ratui.

Ypatingą nuotaiką kūrė muzika. Renginyje dainas atliko solistės Smiltė Kadžiulytė ir Goda Šišnytė, pasirodė grupės „Jonis“, „Radvilai“ ir „Kitava“. Muzika lydėjo ne tik linksmybes, bet ir svarbiausius vakaro momentus, stiprindama šventės gyvumą, emociją ir bendrystės jausmą.

Vienu gražiausių šventės akcentų tapo Rasų vainikų pynimas. Dalyviai į žolynus pynė ne tik vasaros spalvas, bet ir savo norus, mintis bei svajones. Vainikas čia primintas kaip saulės, gyvybės, šeimos, draugystės ir nenutrūkstančio ryšio simbolis.

Vakarui temstant, Pakiršinio dvare įsižiebė ugnis. Šis ritualas tapo vienu stipriausių šventės momentų – ugnis simbolizavo apsivalymą, šviesą, apsaugą ir tai, ką žmogus nori paleisti. Jautrią atmosferą pratęsė vainikėlių plukdymas, kvietęs išsiųsti savo norą, padėką ar prisiminimą vandeniu.

„Vasarvidžio naktis“ Pakiršinio dvare priminė, kad tradicijos gyvos tada, kai į jas įsitraukia žmonės – pina vainikus, ieško paparčio žiedo, klausosi dainų, žvelgia į ugnį ir dalijasi buvimu kartu. Galbūt ne kiekvienas rado paparčio žiedą, tačiau daugelis išsinešė kai ką vertingesnio – vasarvidžio šviesą, gerą mintį ir bendrystės jausmą.

• Daugiau renginio akimirkų.

Nuotraukos: S. Viluskienė

Radviliškio miesto kultūros centro informacija