Naujienos

Pakiršinio dvare suskambo raštai ir atgijo Sekminių tradicijos

2026 m. gegužės 24-ąją Pakiršinio dvaras alsavo gyvąja tradicija. Po senaisiais parko medžiais, lydint paukščių čiulbėjimui, čia nuaidėjo Gyvosios tradicijos, folkloro ir piemenų šventė „Beržo šakelės sužaliavo“, o kartu su ja pirmą kartą naujuose namuose įsikūrė ir ilgametė Radviliškio krašto tradicija – XVII Kojinių mezgimo čempionatas „Kai suskamba raštai“. Šešiolika metų Radviliškio mieste augęs ir brendęs renginys šiemet tarsi natūraliai persikėlė ten, kur amatas, folkloras ir lietuviška tapatybė jau seniai gyvena savaime – į Pakiršinio dvarą, Etninės kultūros ir amatų centrą.

Šventė prasidėjo ne skubėjimu, o lėtu, prasmingu įžengimu į Sekminių nuotaiką. Suskambus kanklių muzikai, folkloro kolektyvai į šventės erdvę suėjo dainuodami bendrą dainą „Beržo šakelės sužaliavo“, nešini žaliomis beržų šakelėmis, kuriomis papuošė sceną. Šis vaizdas tapo tarsi gyvu ženklu, kad pavasario darbai jau baigti, vasara jau čia pat, o žmogus ir gamta vėl susitinka ne kaip svetimi, o kaip seni bičiuliai. Režisierės Jūratės Levickaitės scenarijuje Sekminių prasmė skleidėsi per labai gyvą, žemišką ir kartu simbolišką kalbą – apie beržą, kaip stiprybės ženklą, apie žemę, gyvulius, derlių ir žmogaus pareigą visa tai gerbti bei saugoti. 

Netrukus į šventę įsiveržė ir patys tikriausi jos išdaigininkai – piemenėliai. Iš visų dvaro kampų pasigirdo ragų gausmas, šurmulys, šūksniai, ir į kiemą subėgę mažieji ganiavos veikėjai priminė, kad Sekminės neatsiejamos nuo gyvulių, nuo žolės, nuo piemens balso ir kaimo gyvybės. Kiemo gaspadoriai Jūratė ir Donatas Stakvilevičiai vedė visą šventę taip, lyg kviesdami ne stebėti renginį, o įeiti į jį – būti jo dalimi, prisėsti prie bendro sambario, atgaivinti atmintį ir bent trumpam sugrįžti į senąjį lietuvišką kaimą. 

Ypatinga šių metų šventės ašis tapo XVII Kojinių mezgimo čempionatas „Kai suskamba raštai“. 2026-ieji paskelbti Kanklių metais, todėl ir čempionato tema kvietė susitikti dvi seses – stygą ir siūlą. Kaip kanklėmis gimsta melodija, taip virbalais gimsta raštas – ritmingas, jautrus, savitas. Tad šiemet mezgama kojinė buvo ne tik rankdarbis, bet ir mažas kūrinys, kuriame suskambėjo lietuviškas ornamentas, etninės kultūros pajauta, spalvų dermė ir asmeninis kūrėjo braižas. 

Šiemet Pakiršinio dvare susirinko net 43 mezgėjos iš įvairių Lietuvos kampelių – Šiaulių, Radviliškio krašto miestelių ir kaimų, Kauno, Klaipėdos, Gargždų, Visagino, Raseinių, Panevėžio, Palangos, Naisių, Vilniaus. Tai buvo ne tik varžybos, bet ir gyvas liudijimas, kad senasis amatas tebėra gyvas, mylimas ir perduodamas iš rankų į rankas. Čempionato darbus vertino kompetentinga komisija: komisijos pirmininkė Lina Vilienė – etnomuzikologė, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja, Panevėžio folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė, sertifikuota tautinio paveldo kūrėja; Lina Bartašienė – sertifikuota tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo mezgimo amato puoselėtoja; Audronė Virbalienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkė, tautodailininkė ir riešinių mezgėja. Komisija vertino ne tik techninį meistriškumą, bet ir temos interpretaciją, ornamentikos pajautą, spalvų dermę, kūrybiškumą bei darbo kruopštumą. 

Kol mezgėjos darbavosi, Pakiršinio dvaro kiemas virto tikra Sekminių scena po atviru dangumi. Šventėje dalyvavo Baisogalos krašto folkloro ansamblis „Dainoriai“ (vadovai Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys), Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ (vadovas Donatas Stakvilevičius), Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Verpeta“ (vadovė Valerija Jankauskienė), Laukuvos kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Dūzgynėlis“ (vadovė Olga Jogminienė), Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vadovas Justas Morkeliūnas). Tuo tarpu Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Spanguolynas“ ir Neformalaus vaikų švietimo būrelio „Kultūros pamokos“ piemenėliai, vadovaujami režisierės Jūratės Levickaitės ir choreografės bei meno vadovės Aistės Norkutės, kūrė gyvus, žaismingus ir labai įtaigius Sekminių sceninius vaizdus.

Šventės centre nuolat sukosi Karvutė, aidėjo piemenėlių šūkiai, skambėjo raginimai „Ralio, karvytės!“, o žiūrovai buvo kviečiami ne tik stebėti, bet ir glostyti, vaišinti, pinti vainiką pieningiausiai karvei, šlakstytis vandeniu nuo beržų šakelių, prisiminti senąsias Sekminių apeigas ir jų prasmę. Piemenėliai ne tik išdaigavo, bet ir priminė senolių išmintį – apie beržo šakelę kaip apsaugą, apie draudimą dirbti žemės darbus per Sekmines, apie tikėjimą, kad lietus žada gerą derlių, o gyvulių pagerbimas – gausų pieną ir ūkio sėkmę. Visa tai buvo perteikta ne sausai, o gyvai, šmaikščiai, per dialogus, judesį ir įtraukiant žiūrovus į veiksmą.

Vienu įsimintiniausių šventės akcentų tapo piemenų pautienė. Vaikai parke ieškojo paslėptų kiaušinių, čia pat buvo kūrenami lauželiai, kepama ir ragaujama pautienė, o vėliau prie šios smagios užduoties pakviesti ir kolektyvų vadovai. Norint paragauti jų keptos pautienės, reikėjo įveikti dar vieną linksmą išbandymą – užmesti vainikėlį ant oželio uodegos. Ne mažiau šurmulio sukėlė senasis piemenų žaidimas „Kiaulė į barščius“, o vėliau ir improvizuotos piemenėlių vestuvės, vainikuotos vyrų šokiu „Oželis Mikitu“, kurį gyvai lydėjo „Dainoriai“ ir „Ratilėlis“. Šventė iš tiesų alsavo judėjimu, juoku, daina ir tuo gyvu bendrumu, kurio neįmanoma surepetuoti vien tekstu – jis atsiranda tik tada, kai tradicija tampa gyvenama.

Kol kieme virė Sekminių linksmybės, čempionato erdvėje tyliai, bet įtemptai spragsėjo virbalai. Mezginiai augo akyse, o jų ritmas tarsi savaime įsiliejo į dainas, kanklių garsus ir piemenėlių šurmulį. Šiemet čempionato nugalėtoja–čempione tapo Irena Armonienė iš Klaipėdos. I vieta atiteko Laurai Surdokienei iš Klaipėdos, II vieta – Loretai Daukšaitei iš Palangos, III vieta – Ritai Kuprinskaitei iš Visagino.

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir kojinių paroda, kurioje dalyvės pristatė po 2–3 poras kojinių. Čia I vieta skirta Stasei Kausteklienei iš Klaipėdos, II vieta – Živilei Barusaitei iš Klaipėdos, III vieta – Lidijai Jevsejevai iš Visagino. Skirtos ir išskirtinės nominacijos: „Skambantys raštai“ – Dovilei Budrikei iš Klaipėdos, „Spalvų ir raštų melodija“ – Laimutei Indilienei iš Radviliškio, „Darniausiai suskambėję raštai“ – Jelenai Pliuskevič iš Šiaulių, „Už kūrybiškiausią tradicijos interpretaciją“ – Ritai Riaukei iš Gargždų, „Už kruopštumą ir meistrystės dermę“ – Aidai Šešelgienei iš Kauno.

Kol komisija vertino darbus, šventė nesustojo – žiūrovai buvo kviečiami likti dvaro kieme, stebėti pasirodymus, bendrauti, ragauti, dalyvauti amatų ir bendruomenių sambaryje. Mažiesiems šventės dalyviams kūrybines veiklas organizavo Pakiršinio edukatorės Toma, Džiulija ir Evelina, tad dvaras tą dieną buvo kupinas ne tik dainų, bet ir vaikų juoko, smalsumo bei kūrybinio šurmulio.

Ši šventė nebūtų buvusi tokia turtinga be žmonių ir bendruomenių pagalbos. Nuoširdžiai dėkota Gedo Jasiūkaičio ūkiui už gardžius agurkus, Tado Krapiko ūkiui ir Daliai Krapikienei, MB „Ritos sūriai“ vadovei Ritai Dirvinienei už vaišes, kurios praturtino bendrą Sekminių stalą ir sustiprino kaimiško svetingumo dvasią. Ypatinga padėka skirta ir UAB „Venta LT“ direktorei Rimai Striūgienei už ilgametę paramą bei pagrindinį čempionato prizą – krėslą, kuris jau yra tapęs savita ir laukta šio renginio tradicija. Taip pat dėkota Palonų bendruomenei ir pirmininkei Vilmai Budvytienei, Pakiršinio kaimo bendruomenei ir pirmininkui Pauliui Kabliui už bendrystę, pagalbą kepant tradicinę Sekminių kiaušinienę ir kuriant tikrą, gyvą, žmones buriančią šventės atmosferą.

Baigiantis renginiui, kai visos mezgėjos jau buvo pagerbtos, o kieme vis dar tvyrojo dūmelio, beržų ir šviežios žolės kvapas, nuskambėjo bendra daina „Beržo šakelės sužaliavo“. Ji tapo ne tik gražia renginio pabaiga, bet ir simboliniu patvirtinimu, kad tradicija čia nėra muziejinis eksponatas ar sustingusi praeitis. Ji gyva tol, kol yra dainuojama, mezgama, šokama, perduodama vaikams, kol susėdama prie bendro stalo ir kol, po senaisiais dvaro medžiais, vėl ir vėl suskamba raštai.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija

Nuotraukos Rimanto Benaičio ir Arvydo Žaromskio.

Daugiau renginio akimirkų: A. Žaromskio fotoalbumas čia, R. Benaičio fotoalbumas čia.