Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
Radviliškio rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjai, Trečiojo amžiaus universiteto savanoriai ir grupių vadovai dalyvavo viešojo kalbėjimo mokymuose, kuriuose ieškojo atsakymo į klausimą, kaip pasitikėti savimi, aiškiai perteikti žinią auditorijai ir rasti bendrą kalbą su skirtingais klausytojais. Dviejų dalių seminarą vedė retorikos mokytoja Adrija Čepaitė, o antroji seminaro dalis prasmingai pradėjo 27-osios Nacionalinės suaugusiųjų švietimo savaitės renginius Radviliškio rajono savivaldybėje.
Kodėl tai svarbu?
Suaugusiųjų švietėjai kasdien dirba su žmonėmis: veda užsiėmimus, rengia renginius, bendrauja su skirtingų kartų ir skirtingos patirties klausytojais. Gebėjimas aiškiai ir pagarbiai kalbėti bei įsiklausyti į auditoriją yra viena svarbiausių andragogo kompetencijų, kartu ir darbo rinkoje vis labiau vertinamas įgūdis. Kiekvienas, kuris moko kitus, gali tapti efektyvios komunikacijos pavyzdžiu savo bendruomenėje. Pagrindinė mokymų mintis – viešai kalbantis žmogus, turintis vidinį stuburą, gali ne tik paprastai perteikti informaciją, bet tapti tuo, kuris žinias paverčia idėjomis, kurios gali priversti klausytoją keisti mąstymą ir skatinti veikti.
Pradėti reikia nuo pasitikėjimo savimi
Lektorė A. Čepaitė pabrėžė, kad geras kalbėtojas pirmiausia gerbia save. „Svarbiausia – pasitikėti savimi, gerbti save ir nesistengti būti aukščiau tų, kurie tavęs klausosi“, – sakė A. Čepaitė. Pasak jos, savigarba ir pagarba auditorijai eina išvien. Kalbėtojas, kuris gerbia save, neniekina kito žmogaus ir į jį nežiūri iš aukšto, Viena dažniausių kalbėtojų klaidų yra bandymas atrodyti geresniu, nei esi, ir per didelė svarba, kurią žmogus suteikia sau. Kai vadinamasis „susisvarbinimas“ dingsta, išnyksta ir vidiniai blokai, baimės. Tuomet kalbėdami nebekartojame išmoktų frazių, o mąstome, todėl keičiasi ir pats kalbėjimo procesas. Kalbėjimo kokybę ir paveikumą, pasak lektorės, lemia tai, ar kalbėtojas su klausytoju yra lygiaverčiame ryšyje.
Trys klausimai prieš kalbą
Rengiantis kalbai, paskaitai ar tiesiog susitikimui, A. Čepaitė patarė sau atsakyti į kelis klausimus: apie ką aš kalbėsiu, kaip kalbėsiu ir iš kieno perspektyvos tai darysiu. Didžiausia kalbėtojo klaida, pasak jos, yra kalbėti vien iš savo perspektyvos ir manyti, kad tik aš pats viską žinau ir išmanau. Svarbiausia – aiškiai žinoti, ką nori pasakyti, ir turėti vidinį stuburą bei vertybinį pagrindą, kuris padeda sau įvardyti, apie ką kalbama.
Sėkmingo viešo kalbėjimo paslaptis, pasak lektorės, yra pagarba auditorijai, kuri atsiranda tada, kai kalbėtojas gerbia klausytoją ir jo nevertina.
Žodžio galia ir gebėjimas klausytis
Mokymų dalyviai kalbėjo ir apie žodžių „svorį“. Pasak A. Čepaitės, kiekvienas žodis neša energetinį užtaisą: prasmę, vertę, jausmą ar pojūtį, energiją, kuri gali tiek išplėsti, tiek susiaurinti prasmes. Lektorė taip pat paaiškino, kada žmogus „tampa magnetu“. Patrauklus ir įdomus auditorijai yra tas kalbėtojas, kuris kalba ne apie save, o dėmesį skiria kitiems, moka klausytis ir nepertraukia. Ji pridūrė, kad kalbėjimo, o ir gyvenimo kokybė pasikeičia, kai žmogus nustoja skųstis ir apkalbinėti.
Skirtingi klausytojai – skirtingi poreikiai
Atskira mokymų dalis buvo skirta auditorijos tipams. Klausytojai skirtingai mato ir suvokia pasaulį, tekstus bei reiškinius. Vieni jį mato, kiti girdi, treti jaučia, ketvirti supranta. Kalbėtojui svarbu prisitaikyti prie skirtingų poreikių ir pritaikyti kalbą taip, kad transliuojama žinutė pasiektų visus. Gera kalba turi įtraukiančią pradžią, argumentuotą vidurį ir motyvuojančią pabaigą. Pabaigoje svarbu aiškiai įvardyti susitarimus, veiksmus ar idėjas, kurias klausytojai pasiims su savimi.
Kas toliau?
Šie mokymai buvo antrieji Radviliškio rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjams skirti mokymai pagal akredituotą kvalifikacijos tobulinimo programą „SUTELKTI MOKYTI(S): neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų kompetencijų stiprinimo programa“. Šios programos dalyviai jau mokėsi komandos telkimo metodų ir lyderystės, kitais metais tobulins skaitmenines kompetencijas, „jaukinsis“ dirbtinį intelektą ir semsis patirties tarptautinėje stažuotėje.
Seminaras (8 val.) apie viešąjį kalbėjimą finansuotas Radviliškio rajono savivaldybės lėšomis (NSŠ ir tęstinio mokymosi programų finansavimo sutartis Nr. SUT-2026-437), projektas „Strateginė kalbos meistrystė: idėjos, kurios veikia“.
Radviliškio r. sav. ŠSPC ŠJNUS informacija ir nuotraukos
Radviliškio rajono savivaldybės
administracija
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188726247
Aušros a. 10, 82196, Radviliškis
(0 422) 69 003
informacija@radviliskis.lt
Pranešti apie korupciją
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
| Pasirinkimas | Paaiškinimas |
|---|---|
