Naujienos

Saugi aplinka Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose

Pokyčiai, vykstantys pasaulyje ir Lietuvoje, kelia naujus reikalavimus švietimui, skatina tobulinti švietimo sistemą. Vis didesnis dėmesys skiriamas kūrybiškumui, išradingumui, gebėjimui spręsti problemas ir bendradarbiauti, pasiruošti visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Dabartinės mokyklos pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas ir vienas iš tikslų – sukurti saugią ir sveiką psichologinę bei fizinę aplinką, būtiną kūrybinėms, emocinėms ir intelektualinėms galioms skleistis. Gerus mokymo ir mokymosi rezultatus lemia ne tik mokinio gabumai, motyvacija, bet ir saugi aplinka.

Siekiant išsiaiškinti, ar saugiai mokiniai jaučiasi mokyklose ir kas daro įtaką jų saugumą, Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2024 m. vasario–kovo mėn. buvo vykdoma 6-tų, 8-tų, 10-tų klasių mokinių apklausa. Mokinių apklausa suteikė jiems galimybę išsakyti savo nuomonę apie problemas, egzistuojančias ugdymo įstaigose, kurios daro įtaką jų saugumui. Apklausą organizavo ir vykdė Radviliškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Apklausoje dalyvavo 787 Radviliškio rajono bendrojo ugdymo mokyklas lankantys mokiniai.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė mokinių (63,7 proc.) mokyklą vertina neutraliai – nei patinka, nei nepatinka. Labai mokykla patinka 11,4 proc. mokinių, iš jų – labiau mergaitėms ir labiau patinka 6-tų ir 8-tų klasių mokiniams negu 10-ų klasių mokiniams. Labai saugiai mokykloje jaučiasi daugiau nei trečdalis mokinių, reikšmingai daugiau berniukų (40,6 proc.) nei mergaičių (27,3 proc.). Lyginant pagal klases, labai saugiai mokykloje jaučiasi reikšmingai daugiau 10-tų klasių mokinių.

Mokinių pasiskirstymas pagal tai, kaip saugiai jaučiasi mokykloje (proc.), p<0,05

Didžiosios dalies mokinių teigimu kelionė į mokyklą ir atgal yra saugi, mokiniai pasitiki mokyklos personalu, mokytojai budi per pertraukas, mokyklos teritorija yra apšviesta tamsiu paros metu. Daugiau nei pusė mokinių (58,2 proc.) apklausos metu nurodė, kad kartais į mokyklą kviečiama policija, taip pat 62,5 proc. mokinių nurodė, kad kartais mokykloje įvyksta nelaimingi atsitikimai. Konfliktai mokykloje pakankamai dažnas reiškinys, 51,2 proc. jų nurodė, kad kartais būna konfliktų mokykloje, 25,4 proc. pažymėjo, jog šis reiškinys dažnai vyksta mokykloje.

Smurtą, patyčias ar užgauliojimus mokiniai dažniausiai patiria iš bendramokslių. Statistiškai reikšmingai dažniau smurtą patyrė mergaitės iš bendramokslių, lyginant su berniukais. Dažniausiai mokinių įvardintos nesaugios vietos buvo mokyklos koridoriai, tualetai, sporto salė, mokyklos kiemas bei stadionas. Analizuojant pagal lytį, mergaitės buvo labiau pažeidžiamos nei berniukai, t. y jų didesnė dalis nurodė, kad visada / dažnai / kartais jaučiasi nesaugiai pakeliui į / iš mokyklos, per pamokas, per pertraukas, po pamokų, sporto salėje, mokyklos koridoriuose, tualetuose, mokyklos kieme ir pan.

Mokinių nuomone, labiausiai saugumui daro įtaką narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, patyčios, vagystės, mokinių ir mokytojų psichologinis ir fizinis smurtas. Nedaro įtakos saugumui neaptverta mokyklos teritorija, prastos būklės mokyklos pastatas ir mokinių poreikiams nepritaikyta aplinka. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis mergaičių nurodė, kad mokinių fizinis smurtas, mokinių ir mokytojų psichologinis smurtas, patyčios bei narkotikų, cigarečių, alkoholio vartojimas mokyklos teritorijoje daro didelę įtaką saugumui.

Didžioji dalis mokinių nurodė, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti patyčių ir smurto mažinimui (61,8 proc.) bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo mažinimui (53,2 proc.).