Naujienos

Visada prisiminti. Neleisti pasikartoti

Šiuos žodžius, ruošdamiesi minėti rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – savo klasės plakate įrašė Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos šeštokai. Prasmingus žodžius, atspindinčius didelio ir jautraus visos gimnazijos renginio esmę. 

Marcelino Šikšnio gimnazija šiemet, kaip ir kasmet, prisijungė prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvos neužmiršti rugsėjo 23-iosios. Ruoštasi iš anksto – apie mūsų prosenelių kaimynų – žydų – likimą kalbėta pamokose, klasės valandėlėse, gaminti plakatai, rinkti akmenukai ir ant jų rašyti vardai.

Rugsėjo 23-iąją didžiulė kolona – mokiniai, mokytojai, mokyklos darbuotojai – atėjo į aikštę prie paminklo Šiaulėnams – miesteliui, kurio istoriją ilgus amžius rašė ir čia gyvenę žydų tautybės žmonės. Trumpa susikaupimo valandėlė, kurios metu skaitytos eilės, gimnazijos direktoriaus V. Jarašiūno priminta tragiška Šiaulėnų žydų istorija ne tik Antrojo, bet ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Renginyje dalyvavusi Šiaulėnų seniūnė Ieva Bliznikienė pasidžiaugė mokinių iniciatyva ir pakvietė juos ir toliau saugoti šio krašto istorinę atmintį.

O tada miestelio žydai priminti skaitant jų vardus – tuos, kurie saugojami Jad Vašem memoriale Jeruzalėje. Nužudytųjų vardai: nuo 1865 m. gimusio senolio Chaimo Bejerio iki 1941 m. gimusio kūdikio Marko ar vienerių metukų Leonijos. Mokinukė, studentas, namų šeimininkė, siuvėjas, verslininkė, muzikantas, raštininkas, dantistas... Nė vienas neišgyveno. O kiek Šiaulėnų žydų vardų taip ir liko nežinomi. Visiems jiems – žinomiems ir nežinomiems – miestelio aikštėje prie paminklo kaip atminimo ženklą pagal žydų paprotį mokiniai vis nešė ir dėjo akmenukus. 

Paskutinis etapas – lydima policijos mašinų, eisena nuėjo pusantro kilometro „Atminties keliu“ – keliu, kuriuo 1941-aisiais Šiaulėnų žydai buvo išvežti į Šiaulių getą ir kuriuo jie niekada nebesugrįžo.

Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos informacija