Pasirinkite kalbą

Skelbimai

Atrankos išvada dėl UAB „GG LTU V9“ planuojamos ūkinės veiklos

2023 m. Rugsėjo 26 d.


1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (juridinio asmens pavadinimas, fizinis asmuo, adresas, tel.).
UAB „GG LTU V9“, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. +370 657 06 910, el. p. vejas@greengenius.com.

2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (juridinio asmens pavadinimas, fizinis asmuo, adresas, tel.). 
VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas, V. Berbomo g. 10-201, LT-92221 Klaipėda, tel. +370 682 39 537, +370 46 39 08 18, el. p. rosita@corpi.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo teisinis pagrindas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, nurodant šio įstatymo 2 priedo punktą (-us).
Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai (toliau – PŪV), įrašytai į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 priedo 3.8.1 punktą: planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 ar daugiau m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus PAV įstatymo 1 priedo 3.10 papunktyje nurodytą veiklą.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta.
PŪV planuojama žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 7110/0003:10, Nr. 7110/0003:6, Nr. 7110/0003:158, Nr. 7110/0006:6, Nr. 7110/0006:29, esančiuose Davongalio, Dapšionių, Beinoravos k., Sidabravo sen., Radviliškio r. sav.

5. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas.
Planuojama įrengti iki šešių vėjo elektrinių parką elektros energijos gamybai. Veiklos organizatorius nėra nusprendęs kokio gamintojo vėjo elektrinės bus statomos. Atrankos informacijoje vertinamos vėjo elektrinės, kurių parametrai: galia nuo 5,56 MW iki 8,0 MW, bokšto (stiebo) aukštis nuo 138 m iki 179 m, rotoriaus diametras nuo 160 iki 175 m, bendras vėjo elektrinės aukštis iki 266,5 m, maksimalus skleidžiamas triukšmo lygis iki 107 dBA.

Vienos vėjo elektrinės įrengimui reikalingas apie 0,3–0,5 ha plotas. Vėjo elektrinių statybos ir aptarnavimo aikštelės ribose nukasamas/nustumiamas derlingas dirvožemio sluoksnis į laikino saugojimo vietą, iškasama duobė pamatams. Pamatai planuojami monolitiniai, liejami vietoje iš atvežtinio paruošto betono. Ant įrengtų pamatų montuojamas elektrinės bokštas, tvirtinamas rotorius ir mentės. Baigus statybos darbus, iškastas likęs gruntas tolygiai paskirstomas teritorijoje, suformuojant reikalingo dydžio elektrinės aptarnavimo aikštelę.

Planuojamų vėjo elektrinių generuojama elektros energija požeminiais kabeliais bus pajungta į planuojamą transformatorinę pastotę. Planuojant statybą ir eksploataciją, numatoma maksimaliai panaudoti esamus kelius, nuo kurių iki planuojamų vėjo elektrinių įrengimo vietų bus įrengti privažiavimai.

Veiklos metu nenumatoma naudoti pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų, radioaktyvių medžiagų, pavojingų ar nepavojingų atliekų. Elektrinių statybos ir įrengimo metu bei demontavimo metu baigus elektrinių eksploataciją susidarys nedideli kiekiai statybinių atliekų. Šios atliekos bus komplektuojamos į specialius konteinerius ir pagal sutartis su atliekų tvarkytojais išvežamos tolimesniam jų tvarkymui.

Vykdant PŪV gamybinių, buitinių nuotekų nesusidarys. Lietaus nuotekos nuo vėjo elektrinių aptarnavimo aikštelių nebus surenkamos, natūraliai filtruosis į gruntą.

6. Priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią ir jų įgyvendinimo grafikas.

6.1. Iki veiklos vykdymo pradžios:

6.1.1. Planuojamuose žemės sklypuose vėjo elektrinės bus išdėstytos už paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ribų. Siekiant sumažinti galimą kabelių tiesimo per vandens telkinius poveikį aplinkai kabelio linija per Labos, Labelės, Varliupio, Šakynės upes bus tiesiama prastūmimo būdu, t. y. upių/upelių vaga nebus pažeidžiama kasant atviru būdu.
6.1.2. Vėjo elektrinių pajungimo kabelių linijų trasos parinktos taip, kad nebūtų vykdomi miško ar kitų želdinių kirtimai. Elektrinių bokštų statybos vietos, vidinių privažiavimų kelių trasos parinktos išsaugant teritorijoje esančius laukų miškelius, želdinių grupes bei teritorijoje augančius pavienius medžius.
6.1.3. Prieš pradedant statybos darbus nuskastas derlingasis dirvožemio sluoksnis bus sandėliuojamas ir panaudojamas pažeistų žemės plotų atkūrimui.
6.1.4. Vėjo elektrinių parko įrengimo darbus numatoma vykdyti tik darbo dienomis dienos
metu.
6.1.5. Vėjo  elektrinių  parko  statybos  metu  esami  lauko  keliai,  kurie  bus  naudojami  vėjo
elektrinių įrengimui ir aptarnavimui, pagal poreikį bus sustiprinti: greideriuojami, užlyginamos esamos duobės, atnaujinama žvyro danga. Vietinės reikšmės keliai periodiškai prižiūrimi. Žvyrkelių dulkėjimo mažinimui numatomos priemonės: vietos kelių sutvarkymas, kelio dangos drėkinimas.
6.1.6. Siekiant sumažinti šešėliavimo poveikį gyventojams, į vėjo elektrines bus įdiegtas automatinis šešėliavimo stabdymo mechanizmas (šešėlio stabdymo – angl. k. shadow shut-down), kad vėjo elektrinių eksploatacijos metu rekomenduojama 30 val. metinė šešėliavimo trukmė gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršyta.
6.1.7. Vėjo elektrinių parkui iki veiklos vykdymo pradžios (ne vėliau kaip vieneri metai iki veiklos vykdymo pradžios, t. y. techninio projektavimo etape) bus paruošta ir su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) suderinta paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programa vėjo elektrinių parko poveikiui migruojantiems, perintiems paukščiams ir besiveisiantiems bei migruojantiems šikšnosparniams įvertinti bei poveikio mažinimo priemonių efektyvumui įvertinti. Programa apims ne mažiau kaip metus iki vėjo elektrinių statybos arba veiklos pradžios.
6.1.8. Vėjo elektrinių parke bus atliktas besiveisiančių šikšnosparnių monitoringas (gegužė– liepa) prieš vėjo elektrinių parko statybas, postatybinis žūvančių šikšnosparnių ir paukščių monitoringas ir nustatyti galimi vėjo elektrinių veiklos ribojimai, jei tokie reikalingi. Siekiant sumažinti galimas šikšnosparnių žūtis poveikį sukeliančiose vėjo elektrinėse (jei toks poveikis bus nustatytas monitoringo po statybų metu), numatomas vėjo elektrinių veiklos pradžios minimalaus vėjo greičio (kuris daugumoje vėjo elektrinių modelių yra 3,5 m/s) didinimas iki 6 m/s šikšnosparnių migracijos periodu (rugpjūčio 1–31 dienomis taikant šią priemonę nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo, t. y. nuo 22:00 val. iki 04:00 val., išskyrus naktis, kai yra registruojamas intensyvus lietus. Priemonė turi būti patikslinta atlikus monitoringą po kiekviena vėjo elektrine.
6.1.9. Prisidėti prie mokslinių tyrimų duomenų rinkimo apie mažuosius ereliu rėksnius, uždėti siųstuvus gretimai perinčiai porai ar vienam iš individų siekiant nustatyti aktyviausius skraidymo periodus paroje ir migracijos periodus, kuomet paukščiai parskrenda į lizdą po žiemos migracijos ir kada palieka veisimosi teritoriją. Pagal tai gali būti pakoreguotos vėliau rekomenduojamos poveikio mažinimo priemonės.
6.1.10. Dėl galimo vėjo elektrinės VE3 neigiamo poveikio, prie planuojamos vėjo elektrinės VE3 bus įrengtos video kameros (ar kitokie) registratoriai, kurie seka ir identifikuoja skraidančius paukščius ir gali per vėjo elektrinės operacinę sistemą sustabdyti vėjo elektrinę, jai plėšrusis paukštis priskrenda per arti. Įdiegus tokią sistemą/sistemas turėtų būti išvengta tiesioginių žūčių dėl galimo vėjo elektrinės veiklos, veisimosi teritorijos praradimas. Naudojant technologines priemones nesirinkti garsinių ar vaizdo signalų atbaidančių paukščius įrenginių (vėjo elektrinių nuo kurių iki miško yra mažiau kaip 1 km atstumas), siekiant nepakenkti paukščių perėjimui ir mitybai.

6.2. Veiklos vykdymo etape – vėjo elektrinių eksploatacijos metu, siekiant sumažinti vėjo elektrinių daromą poveikį biologinei įvairovei numatomos poveikio mažinimo priemonės:

6.2.1. Paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programa apims stebėjimus tris metus po vėjo elektrinių veiklos pradžios. Pradėjus veiklą bus atliekamas žūvančių paukščių ir šikšnosparnių monitoringas siekiant nustatyti konkrečių vėjo elektrinių galimo poveikio reikšmingumą ir pasiūlyti efektyviausias priemones, leidžiančias poveikio išvengti, jį sumažinti iki nereikšmingo arba kompensuoti. Vėliau monitoringo tyrimai kartojami kas 5 metai.
6.2.2. Vėjo elektrinei VE4 bus taikomos poveikio mažinimo priemonės: vėjo elektrinė turi būti stabdoma nuo kovo 25 iki rugsėjo 10 dienos šviesiu paros metu nuo 10 val. iki 15 val. intensyviausiu mažųjų erelių rėksnių skraidymo periodu; numatoma stabdyti vėjo elektrinės veiklą rugpjūčio mėnesį nuo 21 iki 4 val. ryto, kai vėjo greitis bus mažesnis nei 6 m/s, ar nelyja (esant lietui vėjo elektrinė gali veikti) nes esant stipriam vėjui šikšnosparniai intensyviai nemigruoja.
6.2.3. Jei veisimosi metu po vėjo elektrinėmis žūtų mažasis erelis rėksnys, poveikis turi būti traktuojamas kaip reikšmingas ir poveikį darančios vėjo elektrinės turi būti stabdomos nuo kovo 25 iki rugsėjo 10 dienos šviesiu paros metu nuo 10 val. iki 15 val. intensyviausiu mažųjų erelių rėksnių skraidymo periodu.

61. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, PAV subjektų išvados ir pasiūlymai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atsakingas už PŪV veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2023-06-08 raštu Nr. (6-21 14.3.5 Mr)2-27733 pasiūlė priimti atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą, atsakingas už galimą PŪV poveikį nekilnojamajam kultūros paveldui, 2023-06-08 raštu Nr. (9.38-Š)2Š-306 informavo, kad atrankos informacijos dokumentui pastabų neturi.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdyba pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą, atsakingas už PŪV vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti, 2023-06-29 raštu Nr. 9.4-6-648/2023(11.6.76 E) nurodė, kad pasiūlymų atrankos informacijai neturi.

Radviliškio rajono savivaldybės administracija pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą, atsakinga už PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, atrankos informacijai pasiūlymų nepateikė.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą, atsakinga už PŪV įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams, saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms vertinimą, 2023-08-18 raštu Nr. V3-1539 pateikė išvadą, kad VSTT 2023-06-28 raštu Nr. V3-1125 teikė pastabas atrankos informacijai ir pakartotinai išnagrinėjus papildytą atrankos informaciją, VSTT nuomone į pateiktas pastabas neatsižvelgta ar atsižvelgta tik iš dalies. Nurodoma, kad VSTT išvados nekeičia ir kaip jau buvo nurodžiusi 2023-06-28 raštu Nr. V3- 1125, mano, kad turi būti atliekamas PŪV poveikio aplinkai vertinimas.

Agentūra per PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pastabų ir pasiūlymų dėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo iš suinteresuotos visuomenės negavo.

7. Motyvai, kuriais remtasi priimant atrankos išvadą.

7.1. 2023 metų kovo–gegužės mėnesiais PŪV teritorijoje atliktų paukščių stebėjimų duomenimis, PŪV teritorijos apylinkėse yra fiksuotos keturios mažojo erelio rėksnio lizdavietės, penkiolika paprastojo suopio lizdaviečių, viena juodojo gandro lizdavietė, trys kovų kolonijos. Atrankos informacijoje nurodyta, kad apie kiekvieną identifikuotą lizdą, kuriame tuo metu perėjo paukščiai, buvo nubrėžtas rūšiai jautriausias atstumas. Atrankos informacijoje nurodyta, kad lizdai, kurie buvo identifikuoti, tačiau tuo metu juose neperėjo jokia paukščių pora, pažymėti žemėlapyje be jautraus atstumo (buferinė zona nuo lizdo: juodajam gandrui – 2,5 km, mažajam ereliui rėksniui – 2 km, paprastajam suopiui – 500 m) aplink lizdavietę. Pagal pateiktus stebėjimo duomenis, iš keturių fiksuotų mažojo erelio rėksnio lizdaviečių trijose neperėjo mažojo erelio rėksnio poros, tačiau pagal Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – SRIS) 2023-08-24 išrašo duomenis, situacija yra pasikeitusi, kadangi iš minėtų 3 lizdaviečių, dvejuose lizduose 2023-07-21 buvo stebėti mažųjų erelių rėksnių individai, kurie nuo artimiausių vėjo elektrinių VE5 nutolę apie 1,42 km atstumu ir nuo VE6 nutolę apie 0,84 km atstumu. Visas planuojamas vėjo elektrinių parkas patenka į mažojo erelio rėksnio lizdavietės teritoriją (2 km spinduliu) ir perinčių kovų kolonijos buferinę teritoriją (2 km spinduliu), į juodojo gandro lizdavietės teritoriją (2,5 km spinduliu) patenka trys vėjo elektrinės (VE1, VE4, VE6), o į paprastojo suopio lizdavietės teritoriją patenka viena vėjo elektrinė VE3. Taip pat vėjo elektrinės patenka į kelių paukščių lizdaviečių teritorijas: keturios vėjo elektrinės (VE1, VE3, VE4,VE6) į trijų paukščių identifikuotas lizdaviečių teritorijas, dvi vėjo elektrinės (VE2, VE5) patenka į dviejų paukščių lizdaviečių teritorijas. Kelių vėjo elektrinių patekimas į kelių paukščių lizdaviečių teritorijas gali daryti didesnį neigiamą poveikį PŪV teritorijoje stebėtoms perinčioms paukščių rūšims. Planuojamos vėjo elektrinės gali turėti neigiamą įtaką mažiesiems ereliams rėksniams, paprastajam suopiui, juodajam gandrui dėl tiesioginio susidūrimo rizikos ir tinkamos mitybinės teritorijos sumažėjimo grėsmės ar vengimo aspekto, nes potencialios mitybos teritorijos sumažės dėl vėjo elektrinių atsiradimo. Vadovaujantis Lietuvos ornitologų draugijos su partneriais (Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu ir Lietuvos energetikos institutu) nuo 2015 m. vasario iki 2017 kovo mėn. įgyvendinto projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (toliau – VENBIS)“ parengtų metodinių priemonių „Galimo vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams reikšmingumo nustatymo standartai“ 5 lentelėje mažiesiems ereliams rėksniams ir juodiesiems gandrams rekomenduojama 2,0 km apsaugos zona, paprastajam suopiui rekomenduojama 1,0 km apsaugos zona. Visos šešios vėjo elektrinės patenka į VENBIS rekomenduojamas apsaugos zonas, tačiau atrankos informacijoje siūlomos poveikį mažinančios priemonės tik dviem vėjo elektrinėms (mažojo erelio rėksnio atžvilgiu (VE3 – siūloma įrengti video (ar kitokie) registratorius su vėjo elektrinės stabdymo sistema, VE4 – stabdymas nuo kovo 25 iki rugsėjo 10 dienos šviesiu paros metu nuo 10 val. iki 15 val.)), kitoms vėjo elektrinėms nėra numatyta įrengti priemonių, kurios padėtų išvengti reikšmingo neigiamos poveikio paukščiams. Atrankos informacijoje pateikti duomenys nepagrindžia, kad planuojamos vėjo elektrinės nedarys reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams. Agentūra įvertino ir atsižvelgė į poveikio aplinkai vertinimo subjekto – VSTT 2023-08-18 raštu Nr. V3-1539 pateiktą nuomonę, kad PŪV gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms ir jautrioms vėjo elektrinių poveikiui paukščių rūšims ir įvertino siūlymą atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimą. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, būtų atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimai tinkamais metų sezonais, kad gauti rezultatai būtų patikimi ir leistų prognozuoti galimą PŪV poveikį paukščiams. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, būtų surinkta informacija apie paukščių rūšinę įvairovę, gausumą ir išsidėstymą PŪV teritorijoje ir jos gretimoje aplinkoje ir pilnai įvertintas galimas vėjo elektrinių poveikis paukščiams, ypač vėjo elektrinių poveikiui jautrioms rūšims.
7.2. VENBIS duomenimis dalis PŪV teritorijos VENBIS projekto metu buvo išsamiai tirta jautrumo šikšnosparniams atžvilgiu. Pagal VENBIS projekto parengtus surinktus duomenis parengtus teritorijų jautrumo žemėlapius vėjo elektrinės VE2, VE3, VE4 patenka į išskirtas labai jautrias teritorijas, vėjo elektrinė VE5 vidutiniškai jautrių teritorijų zoną, o vėjo elektrinės VE1 ir VE6 patenka į teritoriją, kur nepakanka duomenų jautrumui nustatyti. Viena vėjo elektrinė VE4 yra planuojama mažesniu atstumu nei 200 m (49 m) nuo miško. Pagal atliktų dviejų naktų apskaitos 2023 metų gegužės mėnesį (11 ir 12 dienomis) stebėjimų duomenis, PŪV teritorijoje buvo nustatytos 6 šikšnosparnių rūšys. Vykdyti tyrimai neapima intensyviausios šikšnosparnių migracijos rugpjūčio- rugsėjo mėn. laikotarpio, todėl nėra duomenų apie PŪV teritorijos svarbą migruojančių šikšnosparnių atžvilgiu. Atrankos informacijoje pateikti duomenys nepagrindžia, kad planuojamos vėjo elektrinės nedarys reikšmingo neigiamo poveikio šikšnosparniams. Agentūra įvertino ir atsižvelgė į poveikio aplinkai vertinimo subjekto – VSTT 2023-08-18 raštu Nr. V3-1539 pateiktą nuomonę, kad PŪV gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį besiveisiantiems ir migruojantiems šikšnosparniams, ir įvertino siūlymą atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimą. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, būtų atliktas išsamus faktinis šikšnosparnių paplitimas PŪV teritorijoje, būtų atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimai tinkamais metų sezonais, kad gauti rezultatai būtų patikimi ir leistų prognozuoti galimą PŪV poveikį šikšnosparniams, būtų parinktos efektyvios poveikio mažinimo priemonės.

8. Priimta atrankos išvada.
Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus priimama atrankos išvada, kad UAB „GG LTU V9“ PŪV – vėjo elektrinių parko įrengimui ir eksploatacijai Davongalio, Dapšionių, Beinoravos k., Sidabravo sen., Radviliškio r. sav. – poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Atrankos išvada yra priimta pagal pateiktą atrankos informaciją, kuri yra patalpinta Agentūros interneto svetainės https://aaa.lrv.lt skiltyje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2023 metai > 3. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija 2023 m. > Panevėžio apskritis (22). ir yra atrankos išvados sudedamoji dalis.

9. Nurodoma atrankos išvados apskundimo tvarka.
Šį sprendimą Jūs turite teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo dienos.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Paskutinis atnaujinimas: 2023-09-26 10:48:20