Baisogalos seniūnija

Baisogalos seniūnija

Adresas: Mokyklos g. 4, LT-82323 Baisogala, Radviliškio r. tel. +370 422 65 160, el. paštas baisogala@radviliskis.lt.

Baisogalos seniūnijos centras – Baisogalos miestelis. Seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų (2022.01.01) 3458. Didžiausios gyvenvietės – Baisogalos miestelis, Pakiršinio kaimas, Palonų miestelis, Vainiūnų kaimas.

SENIŪNIJOS PLOTAS

Seniūnijos teritorija – 13 115 ha. 10 867 ha užima žemės ūkio naudmenų žemė, 1 174 ha – miškai.

GEOGRAFIJA

Seniūnijos teritoriją kerta respublikinės reikšmės kelias Kaunas-Šiauliai-Ryga, geležinkelis Kėdainiai-Radviliškis. Seniūnijoje yra keletas dirbtinių vandens telkinių.

ISTORIJA

Baisogala žinoma nuo XIII amžiaus. 1539 metais Žygimantas Augustas čia pastatė bažnyčią. 1780 metais Baisogala gavo teisę rengti turgus, 1791 metais – Magdeburgo teises ir herbą. 1841 metais Baisogaloje gyveno 454 gyventojai.

Nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1950 metų Baisogala buvo valsčiaus centras. XX amžiaus pradžioje beveik pusė Baisogalos valsčiaus gyventojų buvo Komaro, Jagmino ir Kerbedžių dvarų darbininkai, dalis jų dirbo Baisogalos geležinkelyje.

ŽMONĖS

Baisogalos seniūnijoje 1939 metais gimė dailininkas Arvydas Každailis, 1943 metais – rašytojas, vienas Lietuvos jūrų muziejaus kūrėjų Aloyzas Každailis, 1930 metais – poetas Vytautas Bložė. Biliūnų kaime 1906 metais gimė rašytojas Jurgis Jankus.

Dailininkas Arvydas Každailis atkūrė Baisogalos herbą, Baisogalos miestelio ir mokyklos vėliavas, herbinį antspaudą.

Romualdas Budrys, Lietuvos dailės muziejaus direktorius.

Jonas Linkevičius, literatūrologas, rašytojas.

LANKYTINOS VIETOS

Baisogalos seniūnijoje nemažai buvusių dvarviečių. Architektūros paminklai – Baisogalos buvusio dvaro sodyba, Pakiršinio buvusi dvaro sodyba, Palonų buvusi dvaro sodyba. Įdomus koplytstulpis Baisogaloje. Istoriniai paminklai – kapinės, kur palaidoti Antrojo pasaulinio karo dalyviai, Žydų genocido vieta, paminklas kariams, žuvusiems kovose su bermontininkais (pastatytas 1929 metais, atstatytas 1989 metais). Archeologijos paminklai – Augmėnų pilkapiai, Pepalių senkapiai, Valatkonių mitologinis akmuo, Diauderių piliakalnis.

Baisogalos dvaro rūmai yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje. Jo didingumas ir puošyba žavi lankytojus. Dvaras pradėtas statyti XVIII amžiaus viduryje, baigtas – XX amžiaus pradžioje. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.

Iki šių dienų yra išlikę 19 dvaro sodybą formuojančių elementų. Įdomiausi – centriniai dvaro rūmai, arklidės, ratinė, virtuvė ir sandėlis. Šie pastatai ir suformuoja dvaro rūmų ansamblį.

Žmonių dėmesį traukia dvaro malūnas, labai malonu pasivaikščioti dvaro parke. Parkas užima 12 hektarų, ir yra vienas gražiausiųjų Lietuvoje. Įvairiausi medžiai supa vingiuojančias alėjas ir siaurus parko takelius. Abiejose pagrindinės parko alėjos pusėse yra po tvenkinį. Dar vieną tvenkinį su sala rasite parko gilumoje. Daugybė įvairių rūšių medžių puošia ir parko pieveles. Be klevų, beržų liepų uosių ir eglių čia galima pasižiūrėti egzotiškesnių, neįprastų medžių rūšių: dygiųjų eglių, kedrinių pušų, europinių maumedžių, vakarinių tujų, sidabrinių klevų, mandžiūrinių maumedžių.

Dvaras buvo statomas trimis etapais:

1. 1796-1830 metais buvo suformuota centrinė dvaro dalis: pastatyta arklidė, ratinė, virtuvė, svirnas, pagrindiniai dvaro rūmai, įrengti pagrindiniai keliai.
2. 1830-1896 metais pradėtas veisti parkas, pastatyta ledainė, malūnas, kumetynas, suformuotas ūkinis-ekonominis sektorius.
3. 1896-1912 metais plečiama reprezentacinė zona: padidinti šiaurės ir pietų fligeliai, šulinys uždengtas dekoratyviniu stogu. Įrengta oranžerija, garažas, tvartas, skalbykla ir spirito gamykla.

Iš 130 metų senumo architektūros matyti dvaro raida. Rūmų ansambliui būdingas vėlyvasis klasicizmas ir trys romantizmo kryptys (neogotika, neorenesansas ir liaudies architektūra). Centriniai dvaro rūmai turi rusų ampyro bruožų.

Baisogalos seniūnijoje veikia Baisogalos Švč.Trejybės bažnyčia ir Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia.

Įstaigos, organizacijos ir įmonės

Baisogaloje 1952 m. įkurtame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute atliekami biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, sąlygojantys gyvulininkystės šakos plėtrą bei sudarantys sąlygas studijoms, institute saugomas ir puoselėjamas intelektualinis ir istorinis gyvulininkystės mokslo palikimas. Institutą sudaro 7 padaliniai.

Baisogaloje veikia gimnazija, darželis-mokykla. Mažieji Pakiršinio gyventojai mokosi savo kaimo darželyje-mokykloje, Palonų miestelyje veikia daugiafunkcinis centras. Pakiršinio dvare įsikūręs Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras.  

Gyventojų sveikata prižiūrima VĮ Baisogalos PSPC ir UAB Baisogalos klinika „Medicinos namai“. Garbaus amžiaus senjorai turi galimybę apsigyventi UAB „Senjorų namai“. Gyventojai gali sportuoti sporto klube „Auridana“.

Didžiausi Baisogalos seniūnijos darbdaviai yra UAB „Benglita“, UAB „Granulita“, Aurimo Gaidžiūno įmonė „Auridana“, UAB „Baisogalos bioenergija“ ir kt.

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

• Andriūnų kaimas
• Augmėnų kaimas
• Biliūnų kaimas
• Bagdonų kaimas
• Bučiūnų kaimas
• Čelkių kaimas
• Dauderių kaimas
• Dvarelių kaimas
• Dišlių kaimas
• Fermos kaimas
• Gankių kaimas
• Jadvimpolio kaimas
• Januškonių kaimas
• Juodupių kaimas
• Komariškių kaimas
• Kubiliūnų kaimas
• Kemėrų kaimas
• Kalvelių kaimas
• Kablių kaimas
• Lopų kaimas
• Liaudiškių kaimas
• Moralinės kaimas
• Mikonių kaimas
• Moniūnų kaimas
• Pagojų kaimas
• Pliuškių kaimas
• Paberžėlių kaimas
• Piepaliukų kaimas
• Pakiršinio kaimas
• Pakiršinėlio kaimas
• Ritikių kaimas
• Randžių kaimas
• Sirutiškių kaimas
• Šilelių kaimas
• Treigių kaimas
• Vainiūnų kaimas
• Valatkonių kaimas
• Vilgirdaičių kaimas
• Baisogalos miestelis
• Palonų miestelis

Baisogalos seniūnijoje yra trys seniūnaitijos – Baisogalos, Pakiršinio ir Palonų.