Šaukoto seniūnija

Šaukoto seniūnija

Adresas: Šiaulėnų g. 27, LT-82412 Šaukoto miestelis, tel. +370 422 46 827, el. paštas saukotas@radviliskis.lt,

Šaukoto seniūnijos centras – Šaukoto miestelis. Didesnės seniūnijos gyvenvietės: Papušynys, Kunigiškiai. Iš viso seniūnijoje gyvena 920 gyventojų.

SENIŪNIJOS PLOTAS

Bendras seniūnijos plotas – 14 877 ha. 6 786 ha užima miškai, 204 ha - vandenys, 7 887 ha - žemės ūkio naudmenos ir kitos paskirties žemė.

GEOGRAFIJA

Šaukoto seniūnija yra pietvakarinėje Radviliškio rajono dalyje. Seniūnijos teritorija ribojasi su Raseinių ir Kelmės rajonais, nuo rajono centro nutolusi apie 40 kilometrų. Per seniūnijos teritoriją eina rajoninės reikšmės kelias Šiluva - Radviliškis.

Šaukoto seniūnijos teritorijoje vyraujantis reljefas banguotas, vietomis kalvotas, daug ežerų.

Kas nors kartą lankėsi Šaukoto seniūnijoje, tikriausiai ilgai prisimins šios apylinkės nuostabų kraštovaizdį su žalių miškų masyvais, o jų proskynose stūksančius kalnelius ar tyvuliuojančius melsvus ežerus ežerėlius. O jų čia ne taip jau mažai: tai Praviršulis, Miškinių ežeras, Kragų ežerėlis, Tamošiškių ežeras, dar vadinamas Juodežeriu, Gomertos ežeras, Paežerių ežeriukas.

Gomertos ežerą supantys miškų masyvai ir gražios kalvos paskelbti Gomertos kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio ribose yra Tamošiškių ir Miškinių ežerai bei Baublės užtvanka.

Praviršulis ir jį supantys Bargailių miškai paskelbti Praviršulio tyrelio botaniniu-zoologiniu draustiniu. 

ISTORIJA

Šaukoto miestelis kūrėsi prie Kalnuotojo Šaukoto dvaro. Šaukotas kaip miestelis pirmą kartą paminėtas 1724 m.

Žemojo Šaukoto dvaro sodyba išdėstyta Pašaltinio upelio krantuose. Iki šių dienų išliko tik vandens malūno akmenų mūro sienų griuvėsiai. Antrojo pasaulinio karo metais sudegė mediniai dvaro rūmai, stovėję šiaurinėje dalyje ant upelio kranto, prie tvenkinio.

Baltojo Šaukoto dvaro sodybą supo didelis parkas, išlikęs iki šių dienų. Yra nedidelis tvenkinys su salele.

Pietrytinėje seniūnijos teritorijos dalyje buvo įsikūręs Mankiškių dvaras, o rytinėje seniūnijos teritorijos dalyje iki šių dienų išlikę Diktariškių dvaro rūmai.

Šaukoto katalikų Švč. Trejybės bažnyčią savo lėšomis pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius apie 1767 m. Bažnyčia buvo medinė, liaudies architektūros formų, su zakristija prie šono, bebokštė. Du bažnyčios metaliniai kryžiai paskelbti dailės paminklais. Šalia bažnyčios esanti varpinė – medinė, neaukšta, siaurėjanti į viršų, su smailėjančiu stogu, ant kurio yra liaudies meistro saulutė. Varpinėje yra 1813 metais Jankauskų funduotas varpas. Šaukoto bažnyčia, varpinė ir svirnas, pripažinti architektūros paminklais. Į šį kompleksą įeina ir Šaukoto bažnyčios klebonija bei ūkiniai pastatai.

Seniūnijoje yra kelios kalvos, vadinamos piliakalniais. Arčiau Šaukoto yra Pašakarnėlio piliakalnis, vadinamas Pile, Goriškio piliakalnis. Prie Žemojo Šaukoto yra Beržotės kalnas. Tačiau iki šių dienų nei vienas iš jų plačiau netyrinėtas.

ŽMONĖS

Įsiliepsnojus 1863 metų sukilimui, Šaukoto apylinkėse aktyviai pasireiškė Zigmantas Citavičius. Jis buvo baigęs kadetų korpusą Peterburge, tarnavo Tverėje raitojoje artilerijoje. Turėdamas kapitono laipsnį, išėjo į atsargą ir, po tėvo mirties, apie 1857 m., apsigyveno Šaukoto palivarke. Prasidėjus sukilimui, jis pirmasis suorganizavo sukilėlių būrį iš 250 žmonių, kuriems stovyklą įrengė Patytlaukio miške, netoli Tytuvėnų. Prisijungus Tiškevičiaus sukilėliams, Zigmantas Citavičius buvo paskirtas Raseinių pavieto kariniu viršininku. 1863 metų balandžio 5 d. sukilėlių stovyklą užtiko carinės armijos majoro Sevašovo iš Raseinių pasiųstas dalinys. Pėstininkų kuopa ir husarų eskadronas apsupo sukilėlius. Šiose kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių, taip pat ir vadas Zigmantas Citavičius bei jo adjutantas Stankevičius. Penki sukilėliai pateko į nelaisvę.

1906-1915 metais Šaukoto klebonijoje gyveno  bei vasarodavo rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Tuo metu čia kunigu buvo Kazimieras Bukontas.

1901 m. sausio 21 d. Šaukote gimė Stasys Kuzminskas, 1947 m. emigravęs į Didžiąją Britaniją, kur gyveno iki mirties. 1953 m. „ Europos Lietuvių laikraštyje“ savo straipsniuose S. Kuzminskas apžvelgdavo lietuvių reikalus. Tikėjęs, kad Rytprūsiai turėtų priklausyti Lietuvai, savo straipsnius baigdavo tokiu sakiniu: „ Iki pasimatymo Karaliaučiuje“. Šioje knygoje spausdinamas jo straipsnis apie ateities Lietuvą. S. Kuzminskas mirė 1989 m. gruodžio 19 d.

LANKYTINOS VIETOS

• Švč. Trejybės Šaukoto parapijos bažnyčia, varpinė ir klebonija.

• Paminklinė lenta 1863 m. sukilimo vadui Zigmantui Citavičiui atminti, esanti Šaukoto bažnyčios šventoriuje.

• Paminklas 1940- 1954 m. Sovietmečio Kankiniams atminti, esantis Šaukoto bažnyčios šventoriuje.

• Žemojo Šaukoto dvaro, kuriame gimė 1863 m. sukilimo dalyvis Zigmantas Citavičius, parkas.

• Diktariškių dvaro rūmai ir parkas.

• 21 metro aukščio apžvalgos bokštas Kalnų kaime.

VERSLAS

Didžioji dalis seniūnijos gyventojų užsiima žemdirbyste ir gyvulininkyste.

Seniūnijoje veiklą vykdo UAB „Hera“, trys mišrių prekių parduotuvės.

Kaunetiškių kaime veikia Židrūno Japerto bitynas, kur galima įsigyti medaus, pasimėgauti integraline bičių vaško terapija. Vykdomos įvairios edakucinės veiklos vaikams ir suaugusiems.

Čia pat ir Deivido Japerto laipynių medžiais parkas, kuriame įrengtos trasos 1-10 metrų aukštyje bei siūlomos kitos įvairios pramogos parko teritorijoje.

Goriškio kaime prie Gomertos ežero įsikūrusi kaimo turizmo sodyba "Gomerta".

Erdvi sodyba puikiai tinka vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, draugų susibūrimams ar įmonių renginiams. Vienu metu gali apsistoti 80 šventės dalyvių.

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

• Abrieskai

• Baublė

• Baužiškiai

• Bysvainėliai

• Budriai

• Butkiai

• Daužnagiai

• Debeikiai

• Diktariškiai

• Goriškis

• Grigalaičiai

• Jankaičiai

• Kadylai

• Kalnai

• Kaunetiškiai

• Kunigiškiai

• Lenartuva

• Liaubarai

• Liekiai

• Liepkalnis

• Mankiškiai

• Margiai

• Miškiniai

• Mumšilis

• Notiniškiai

• Paežeriai

• Pakalnučiai

• Pakrovka

• Paltynai

• Papušynys

• Pasodniai

• Pašakarnis

• Piktoniai

• Reksčiai

• Ropkepiai

• Sokmedžiai

• Sutkiškis

• Šaukotas

• Šaukotas I

• Šaukotas II

• Šilai

• Tamošiškiai

• Trakai

• Užžadikiai

• Valatkiškiai

• Žąsaičiai

• Žemieji Levikainiai