Grinkiškio seniūnija

Grinkiškio seniūnija

Adresas: Tilto g. 41, LT-82288 Grinkiškis, tel. +370 422 46 318, el. paštas – grinkiskis@radviliskis.lt

Grinkiškio herbą sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbe vaizduojamas viešpatystės, galybės, valdžios angelas su lelijos žiedais rankoje, kurie krikščionybės simbolikoje yra tikėjimo, skaistumo, tyrumo ir šviesos simbolis. 1999 metais herbą aprobavo Lietuvos heraldikos komisija.

Grinkiškio seniūnijos centras – Grinkiškio miestelis. Didesnės seniūnijos gyvenvietės – Pašušvio miestelis, Vaitiekūnų kaimas, Minaičių kaimas, Kairėnėlių kaimas, Šašių kaimas, Giedraičių kaimas, Kairėnų kaimas. Iš viso seniūnijoje gyvena 2013 gyventojų.

SENIŪNIJOS PLOTAS

Seniūnijos plotas – 19 612 ha. 4 468 ha užima miškai, 13 764 ha – žemės ūkio naudmenos, 254 ha – vandenys, 1 379 ha – kitos paskirties žemės plotai.

GEOGRAFIJA

Grinkiškio seniūnija yra Radviliškio rajono pietuose, 10 km į pietvakarius nuo Baisogalos. Grinkiškio mietelį į dvi dalis dalija Šušvės upė, kuri teka per Pašušvį, Minaičius ir Vaitiekūnus. Į Šušvės upę įteka Beržės, Gomertos, Sarvos, Srauto, Žadikės, Vedreikės upeliai.

ISTORIJA

Grinkiškis senuosiuose raštuose minimas nuo XV amžiaus, o Grinkiškio dvaras ir miestelis pirmą kartą paminėtas 1554 metais. XVI amžiaus pabaigoje pastatyta bažnyčia.1613 metais Grinkiškio miestelis buvo pažymėtas LDK žemėlapyje. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 metų Grinkiškis buvo valsčiaus centras.

PAMINKLAI, LANKYTINOS VIETOS

Grinkiškio miestelio plano struktūra – radialinė. Viduryje miestelio yra keturkampė aikštė, iš kurios visomis kryptimis veda gatvės.

Lankytinos vietos:

Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodyba, kurioje 1948 metais buvo Lietuvos Laisvės kovų Sąjūdžio būstinė. Lietuvos partizanų Miknių sodyba, kurioje 1949 metų vasario 2-18 dienomis vyko visos Lietuvos vadų suvažiavimas, buvo pasirašyta deklaracija.

Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Grinkiškio miestelyje, Šušvės kairiajame krante. Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1597 m. Bažnyčia 1944 m. sudegė, sugriuvo bokštų viršūnės. Klebono Mykolo Gobio (1905–1982) rūpesčiu 1947 m. atstatyta.

Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pašušvio miestelyje, 3,5 km. į šiaurės vakarus nuo Grinkiškio, prie Šušvės ir jos dešiniojo intako Žadikės santakos. Turi liaudiškai traktuotų renesanso ir klasicizmo bruožų. Pašušvio bažnyčia yra viena iš geriausiai iki šiol išsilaikiusių ir viena iš seniausių mūro bažnyčių Žemaitijoje. Bažnyčia ir varpinė įrašytos į Kultūros vertybių registrą, nes yra vertingos ir krašto istorijos, ir architektūros požiūriais, be to, iki šių dienų išsaugotas senosios bažnyčios fasadas.

Grinkiškyje – Lietuvos partizanų kapai, gyventojų įvardinamu „Skausmo kalnelis“, Grinkiškio miestelio senosios žydų kapinės, Vaitiekūnų piliakalnis su gyvenviete.

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

• Aukštųjų Levikainių kaimas

• Auksučių kaimas

• Abložynės kaimas

• Balandiškio kaimas

• Bargailių kaimas

• Beinoriškio kaimas

• Burūnų m kaimas

• Būdų I kaimas

• Būdų II kaimas

• Čerkosų kaimas

• Daugirdų kaimas

• Degėsių kaimas

• Dirgaičių kaimas

• Dirvoniškių kaimas

• Dvarelių kaimas

• Eitvylių kaimas

• Gegužinės kaimas

• Geručių kaimas

• Giedraičių kaimas

• Ginčų kaimas

• Godų kaimas

• Gražiškių kaimas

• Grinkiškio miestelis

• Gujėnų kaimas

• Gulbinų kaimas

• Juodelių kaimas

• Juodžių kaimas

• Kairėnėlių kaimas

• Kairėnų kaimas

• Kalančių kaimas

• Kačiuškų kaimas

• Legečių kaimas

• Legetėlių kaimas

• Martynaičių kaimas

• Medeliukų kaimas

• Mikailiškių kaimas

• Minaičių kaimas

• Mockiškio kaimas

• Naujėnų kaimas

• Noručių kaimas

• Paberžių kaimas

• Pagojo kaimas

• Pagomerčių kaimas

• Pakrūmių kaimas

• Paplanskių kaimas

• Pašušvio miestelis

• Pyplių kaimas

• Ramoškių kaimas

• Rudžių kaimas

• Skiečių kaimas

• Smiltynės kaimas

• Strazdynės kaimas

• Šašelių kaimas

• Šmulkiškių kaimas

• Uodynės kaimas

• Vaitiekūnų kaimas

• Valatkaičių kaimas

• Valinės kaimas

• Vedreikių kaimas

• Viktorinės kaimas

• Žitiškių kaimas